Minimali šilumos siurblio paduodama temperatūra į grindis pagal kreivę

Šilumos siurblio minimali tiekiamo vandens temperatūra dažniausiai negali būti nustatoma mažesnė, kaip 20 C. Taip yra dėl techninių priežasčių - kompresoriaus apsaugos.
Taigi, kreivės minimali vandens temperatūra, kaip ir aiški.
Klausimas, o kokia turi būti kreivės maksimali vandens temperatūra?
Čia priklauso nuo šildymo sistemos ir pastato šilumos nuostolių.
Aišku, reikia stengtis grindinio šildymo sistemoje privingiuoti vamzdelių kaip įmanoma tankiau, norint pasiekti kaip įmanoma mažesnę vandens temperatūrą. Nuo jos dydžio priklauso šilumos siurblio COP, o tuo pačiu ir elektros sąnaudos.
Yra stengiamasi, kad esant lauko temperatūrai -20 C (ir žemiau), maksimali vandens temperatūra būtų apie 35 C. Kartais taip neišeina padaryti dėl didesnių šilumos nuostolių.
Radiatorinėje šildymo sistemoje vandens maksimali reikiama vandens temperatūra, aišku, bus aukštesnė. Gali siekti ir +80 C.
O šilumos siurblių maks. tiekiamo vandens temperatūra, esant lauke -20 C, dažniausiai būna iki +45 C, gal kartais iki +50-55 C.
Be to, kiekvienas pastatas ir jo šildymo sistema yra individuali ir skirtinga (temperatūriniu požiūriu), todėl iš anksto pasakyti, kokios šildymo kreivės reikės, galima tik apytiksliai. Geriausiai kreivę atitaikyti galima tik eksploatacijos metu. Aišku, tą procesą apsunkina vėjo buvimas, drėgmė (lietus) ir pan.
Taigi, tą reikalą gerokai palengvina papildomai prijungtas patalpos termostatas (programuojamas). Pagal jį šilumos siurblio valdiklis pakoreguoja nustatytą šildymo kreivę, taip prisitaikydamas prie pastato ir jo šildymo sistemos individualumo ir vėjuotumo sąlygų.
Dėl kreivės minimalios vandens temperatūros (paprastai ji būna +20 C), dažnai valdikliuose yra galimybė nustatyti prie kokios lauko temperatūros ji būtų pasiekiama.
Idealiu atveju +20 C vandens temperatūra turėtų būti, kai lauko temperatūra irgi būtų +20 C. Bet praktikoje, kadangi pastate yra gana nemažai vidinių šilumos išsiskyrimų (žmonės, viryklė, televizorius, šaldytuvas, skalbyklė ir t. t.), tai +20 C vandens temperatūrą reikėtų nustatyti, esant mažesnei lauko temperatūrai. Tai, priklausomai nuo įvairių sąlygų (anksčiau išvardintų vidinių šilumos išsiskyrimų ir namo energinės klasės), ta lauko temperatūra galėtų būti tarp +18 C ir gal kokių +10 C.
Kodėl reikalingas vandens temperatūros valdymas ir pagal kreivę (pagal lauko temperatūros daviklį) ir pagal patalpos temperatūros daviklį? Galbūt būtų paprasčiau tik valdyti pagal patalpos termostatą?
Tam, kas nori ekonomiškumo, vien tik pagal patalpos temperatūros termostatą valdyti nepakanka. Tokiais atvejais šilumos siurblys duotų maksimalią nustatytą vandens temperatūrą. Aišku, kai patalpos įšiltų, tai būtų per daug ir siurblys būtų išjungiamas ilgesniam laikui, kol patalpos atauštų iki nustatytos temperatūros. Tai dvigubas nepatogumas - per aukšta vandens temperatūra, todėl didesni nuostoliai ir mažesnis COP, nei galėtų būti ir didokas patalpų vidaus temperatūros svyravimas.
Kai yra dar ir valdymas pagal lauko temperatūrą (pagal šildymo kreivę), tada šilumos siurblys tieks tik tokią vandens temperatūrą, kuri išeina pagal kreivę (ir ne aukštesnę). O pagal patalpos termostatą, ta kreivė (ir vandens temperatūra) bus pakoreguojama tik vienu kitu (keliais) laipsniais. Palyginus, kai be kreivės, vandens temperatūra skirtųsi nuo reikiamos per keliolika ar keliasdešimt laipsnių.

Šildymo kreivė nusistato konkrečiai Jūsų pastatui, kad prie bet kokios lauko temperatūros viduje būtų +20 laipsnių, ar kita norima temperatūra.
Jei patalpų temperatūra per maža, kreivę reikia didinti, jei patalpų temperatūra per aukšta - kreivę žeminam.
Papildomas sutaupymas būtų, jei valdytumėt atskiras patalpas (pvz. pašvietus saulei į pietų pusę orientuotas patalpas, jas atjungtų). Tam reikia instaliuot patalpų termostatus, kurie uždarinėtų-atidarinėtų grindų atšakas į tas patalpas. Kaip tą padaryt - galėtume patart tik turėdami papildomos informacijos