Rodomi įrašai 1-23 iš 23.
Mane domina sienų oro tarpų užpildymas. Kokia Jūsų nuomonė apie užpildymą putų polistirolo granulėmis?
Šiaip tai nėra iš efektyviausių būdų, tik pigesnis. Oro judėjimo pilnai nesustabdo. Todėl vėliau papildomai sandariname termoputomis. Pvz. Sienų 100 m2, tarpas 8 cm. Užpildymui reikės apie 8 m3 granulių. Jei papildomai užpildyti termoputomis reikės jų apie 4 m3. Todėl siūlome iš karto užpildyti 8 m3 a/k daniškomis Thermo-Lun termoputomis. Kaina gausis tokia pat. Na, o jei rinktis granules su klijais, tai gausis brangiau už termoputas.
Kiek kainuotų užpildyti oro tarpą apie 100 kv.m sienų su 5 cm tarpu. Namas 1 aukšto kotedžo tipo, todėl reiktų atskirti dalį sienos oro tarpo. Kaip geriau tai padaryti? Kadangi kaimynai nenori pildyti oro tarpo.
Be problemų. Nedidelė užlaida reikalinga. Vertikaliai kas 40-50 cm sugręžiosime ir užpūsime vertikalią juostą, po 10 min ją fiksuosime ir nuo jos užpildysime visą likusį tarpą. Pučiame danišką Thermo-Lun termoputą. Planuokime 5 m3 x 128 Eur + PVM.
Planuoju apšiltinti seną namą 20cm putplasčiu, namas šlakinis ir apmūrytas paliekant apie 7cm oro tarpą. Klausimas ar reikia užpurkšti tą oro tarpą kokia nors skysta vata? Ar geriau palikti oro tarpą?
Vienareikšmiškai, oro tarpą užpildyti reikia. Žinoma tai turi būti a.kokybės medžiagos. Pvz. termoputos.
Noriu sužinoti apie termoputas, kurios putos geresnės vokiškos ar olandiškos? Ar jos nesudūlėja, nes galvoju dviejų oro tarpų pripūtimą, sienoje yra du oro tarpai.
Dar priklauso kokia firma dirba, ar tiesioginiai atstovai. Vokiškos geros. O kas siūlo „olandiškas“? Ilgaamžiškumas priklauso nuo surišėjų kokybės ir žinoma svarbi darbuotojų kvalifikacija. Mes dar siūlome laiko patikrintas ir Lietuvoje > 20 m. a. kokybės Daniškas Thermo-Lun putas. Atsiųskite namo/oro tarpų matmenis, paskaičiuosim, pateiksim gerą pasiūlymą.
Norėčiau nusidažyti mūrinį namą termokeramikiniais dažais. Namas nešiltintas, 80 metų statybos. Norėtųsi daugiau sužinoti, kokia nauda iš tokio mūro dažymo. Gal vis tik geriau būtų namą apšiltinti fasadiniu neoporu?
Jei sienoje turite tuščią oro tarpą, gero efekto negausite jei tik šiltinsite iš išorės. Pirma užpildykite a. kokybės termoputomis, gal daugiau ir nieko nereikės.
Namo siena iš išorės silikatinių plytų, o iš vidaus - keramzitbetonio ir silikato blokelių, oro tarpas platus, užpiltas gana smulkiu keramzitu. Kaip racionaliausiai apšiltinti namą? Kokį šiltinimo būdą pasirinkti?
Racionaliausiai ir efektyviausiai gaunasi, kai mes išimdami kas ketvirtą plytą apatinėje eilėje išvalome keramzitą ir oro tarpą užpildome kokybiškomis termoputomis. Kiek m2 sienų, kokio dydžio tarpas? Paskaičiuotume sąmatą.
Norėčiau apšiltinti seno namo oro tarpus. Statant jie buvo apšiltinti akmens vata, todėl dabar tarp sienų ji yra sukritusi. Norėčiau sužinoti ar galiu apšiltinti oro tarpus, kai juose yra stiklo vata, ar geriau namą šiltinti iš išorės naudojant putų polistirolą?
Šiltinant iš išorės brangi investicija, be to problema tarpe liks. Todėl reikia jį užpildyti kokybiškomis termoputomis. Vatą suspaus ir ji vėl „pradės dirbti“, plius termoputos sluoksnis duos papildomą gerą varžą. Kiek sienų m2 ir tarpo dydis cm? Paskaičiuosim.
Pirkau rąstinį namą, apmūrytas plytomis, kadangi buvo šalta užpūčiau oro tarpą ekovata, dar po metų dariau karkasą š lauko pusės ir apšiltinau vata 15 cm, garo plėvele ir med. dailylentes. Šiemet atsirado grybas viduje, viską išardžiau, rąstai supuvę, planuoju išardyti 2 sienas ir padaryti karkasą 5*10 tada vata, plėvele ar nebus dar blogiau?
Pirmiausia reikia „gydyti“ esantį tarpą. Ekovata – celiuliozė. Tarpe rinkosi kondensatas ir rąste įsimetė puvinys. Šiaip tai tokių namų tarpus pildome daniškomis termoputomis. Bet tą galima atlikti ir dabar. Ekovatą termoputa suspaus, šiluminė varža pagerės, per laiką siena/rastai išdžius ir galima bus galvoti ar reikia papildomo šiltinimo. Ar tikrai dėjote „garo plėvelę“? Blogai, reikia dėti difuzinę/kvėpuojančią.
Domiuosi termoizoliaciniais dažais. Domina konkretūs objektai, geriausiai daugiabučiai namai, nudažyti termoizoliaciniais (termokeraminiais) dažais ir konkretus šilumos sutaupymas po dažymo. Noriu sužinoti naudą po nudažymo minėtais dažais. Kiek buvo sutaupyta šilumos? Akcentuojama, kad sutaupoma net iki 30 procentų šilumos.
Nudažius pastato fasadą dažais jis mažiau įgeria vandens. Tai yra pagrindinė energijos taupymo priežastis, nes šlapia konstrukcija laidesnė šilumai. Yra dar vienas fasado dažymo pliusas - sausesnė konstrukcija mažina pelėsio atsiradimo pastato viduje priežastis. Analizuojant dažytų daugiabučių šilumos sąnaudas prieš ir po nudažymo jokio ženklaus energijos sutaupymo nepastebėta (lyginant su renovuotais pastatais). Palyginau Alytaus mieste Naujojoje gatvėje esančius 3 analogiškus devynių aukštų stambiaplokščius namus Naujoji 42 (nerenovuotas, nedažytas), Naujoji 26 (renovuotas, šiltintas akmens vata) ir Naujoji 10 (dažytas termokeraminiais dažais. Praėjo vienas šildymo sezonas). Duomenis galite rasti ams.lt/šilumos suvartojimo žemėlapis. Po nudažymo per pirmą šildymo sezoną Naujoji g. 10 daugiabutyje energijos suvartojimas augo (7,5 proc.), kaip ir Naujoji g. 42 (3,5 proc.) greičiausiai dėl kiek žemesnės vidutinės oro temperatūros. Tačiau apie jokį 30 procentų energijos sutaupymą šiuo atveju negali būti ir kalbos. Visi namai administruojami to paties administratoriaus.
Noriu apšiltinti 2 aukštų nama,- tai yra, pripildyti oro tarpą užpildu. Ar tai eko vata, ar termo putomis... Domina visi variantai ir visa info: kaina, per kiek laiko atliekate darbus, ir kokią suteikiate garantiją? Iš anksto dėkoju. Gero vakaro.
Senuose mūriniuose ir skydiniuose pastatuose buvo paliekami ventiliaciniai oro tarpai. Dėl oro konvekcijos ir ventiliacijos per tuos tuščius oro tarpus prarandamas didesnis šilumos kiekis – kartais iki 50 proc., lyginant su užpildytais izoliacinėmis medžiagomis. Viena iš efektyviausių priemonių nuo šilumos praradimo – tai sienų oro tarpo šiltinimas aminoplasto termoputomis pagamintomis pagal danišką Termo-Lun technologiją, Lietuvoje patentuotu termoputų pavadinimu ,,Mipora”. Danijoje Thermo-Lun kompanija/jos vadovai šiltinimo veiklą aminoplasto termoputomis pradėjo jau daugiau kaip 50 metų. Naudojant putas Thermo-Lun/,,Mipora” pasiekiamas dvigubas efektas: termoputos sustabdo oro judėjimą sienoje ir padidina bendrą sienos šilumos varžą. Šiltinimo putos Thermo-Lun/,,Mipora” – garui pralaidi, „ kvėpuojanti“ medžiaga, todėl naudojama šiltinant ir medines, skydines sienas, grindis, perdengimus ir visur kur yra oro tarpai. Termoputos ,,Mipora” įpurkškiamos per išgręžtas sienoje kiaurymes 16-18 mm. Skylės gręžiamos siūlėse tarp plytų, užpildžius oro tarpą termoputomis užtaisomos atitinkamos spalvos mišiniu, fasadas praktiškai lieka nepakitęs. Oro tarpo šiltinimas užpildant termoputomis naudojamas renovuojant ir paveldosaugos pastatus – tušti tarpai sienose užpildomi negadinant fasado vaizdo. Tai pats pigiausias būdas apšiltinti Jūsų namą kokybės ir efektivumo atžvilgiu ir be didelių rūpesčių. Pagal Danijos technologiją Termo-Lun, per išgręžtas sienose skyles 2 kg/cm² slėgiu pučiamos termoputos pilnai užpildo oro tuštumas ir sustingdamos nespaudžia sienų. Technologiškai galima užpildyti tuštumas ir už gipso kartono plokščių Termona UAB taip pat atlieka pastato sienų ir kitų konstrukcijų termovizinius tyrimus, tikslu rasti šilumos/šalčio didelio laidumo vietas. Konsultuojame apie šiltinimo medžiagų savybes, bei sienų renovacijos/šiltinimo ypatumus. Vykdome techninę darbų priežiūrą ir kontrolę. Danijoje, pagal mūsų prašymą, atlikus dviejų namų šiltintų šia tehnologija ir medžiagomis tyrimus, Norvegijos instituto specialistai davė išvadą, kad po 35 metų ši termoputa nepakito savo fizinėmis ir šiluminėmis savybėmis. Tuo pagrindu Lietuvoje šiltinamiems šia termoputa objektams išduodamas atitinkamas garantinis sertifikatas. Temoputos fizinės ir šiluminės savybės taip pat yra ištirtos atitinkamų Lietuvos institucijų ir jų charakteristikos nurodomos garantiniame sertifikate. Taip pat yra atlikta Valstybinės visuomenės sveikatos centro higienos ekspertizė ir gauta išvada, kad ši daniška Thermo-Lun termoputa atitinka higienos reikalavimus gynemamųjų pastatų šiltinimui. .Termoputų Thermo-Lun/,,Mipora” techninės savybės: Užpildymo oro tarpas – 2 cm ir daugiau Lyginamasis svoris – iki 13 kg/m³ Šilumos laidumаs – 0,033 W/mK 5 cm putų sluoksnio šiluminė varža R = 1,5 m²k/W (tai atitinka 75 cm storio plytinės sienos šiluminę varžą ) Ekologiškai švari medžiaga Nedegi medžiaga – nepalaiko degimo proceso Vandens garų pralaidumo koeficientas – 0,25 mg (m.h.Pa.)
Po sienų iš lauko pusės apšiltinimo iš vidaus sienos pradėjo pelyti, ką daryti?
Greičiausia sienose yra likęs tuščias oro tarpas, kuriame vyksta konvekcija ir šaltis pernešamas į vidinę sienos dalį. Prie tam tikrų sąlygų, patalpos oro drėgnumo ir šaltos sienos temperatūros, susidaro taip vadinamas "rasos taškas", siena drėgsta ir atsiranda pelėsiai. Tokiu atveju "parazitinį" tuščią oro tarpą reikia užpildyti kokybiškomis termoputomis. Siūlome rinktis a. kokybės danišką termoputą "Thermo-Lun". Tai aminoplasto puta - puiki priemonė šiltinti pastatus, kurių sienose paliktas 2 cm ir didesnis oro tarpas arba kurių šiluminė izoliacija yra sukritusi ar sudūlėjusi. „Thermo-Lun" yra garui laidi puta, l.tinka sienoms šiltinti, leidžia sienoms „kvėpuoti", drėgmė sienoje nesikaupia. Namo šiltinimas termoputa, naudojant „Thermo-Lun“ technologiją, atitinka visus reikalavimus, būtinus naujiems ar renovuojamiems namams. „Thermo-Lun" termoputa yra skvarbi, įpučiant ją dviejų atmosferų slėgiu į oro tarpą - užpildomos visos tuštumos. „Thermo-Lun" termoputa stingdama nesiplečia, neardo sienos. Jei Jūsų namo sienos tuščio oro tarpo neturi, tada pelyjimo priežastį galima nustatyti tik atlikus termovizinį tyrimą. Priklausomai nuo nustatytos priežasties bus pasiūlyti ir kiti sprendimai.
Ar yra skirtumas kokiomis termo putomis šiltinti oro tarpą? Pavyzdžiui, Aminotherm ir Amino Shaum? Abi vokiškos, tačiau kaina gerokai skiriasi.
Žinoma yra. Pirmiausia įsitikinkite kas yra oficialūs atstovai, o kas tik skelbia kad "vokiška". Todėl ir skiriasi kaina. Prieš porą metų "vokiškų" Lietuvoje buvo gal 10 firmų. Siūlome rinktis a. kokybės danišką termoputą "Thermo-Lun". Tai aminoplasto puta - puiki priemonė šiltinti senus pastatus, kurių sienose paliktas 2 cm ir didesnis oro tarpas arba kurių šiluminė izoliacija yra sukritusi ar sudūlėjusi. „Thermo-Lun" tinka ir medinių apmūrytų namų sienoms šiltinti, nes leidžia medžiui/sienoms „kvėpuoti". Šiltinant pastatą nepažeidžiama sienos konstrukcija ir apdaila, nes puta įpurškiama per 16 - 18 mm skyles, išgręžtas mūro siūlėse. Namo šiltinimas termoputa, naudojant „Thermo-Lun“ technologiją, atitinka visus reikalavimus, būtinus naujiems ar renovuojamiems namams. „Thermo-Lun" termoputa yra skvarbi, įpučiant ją dviejų atmosferų slėgiu į oro tarpą - užpildomos visos tuštumos. „Thermo-Lun" termoputa stingdama nesiplečia, neardo sienos. Danijoje, pagal mūsų prašymą, atlikus dviejų namų šiltintų šia tehnologija ir medžiagomis tyrimus, Norvegijos instituto specialistai davė išvadą, kad po 35 metų ši termoputa nepakito savo fizinėmis ir šiluminėmis savybėmis. Tuo pagrindu Lietuvoje šiltinamiems šia termoputa objektams išduodamas atitinkamas garantinis sertifikatas.
Kaip apšiltinti rąstinį - apmūrytą namą (22 cm rąstas, 15 cm oro tarpas, plyta). Gerai ar ne oro tarpą užpildyti vata?
Reikia užpildyti tik kokybiškomis, vandens neįgeriančiomis, garui pralaidžiomis medžiagomis-termoputomis.
Kuo geriau šiltinti grindis: akmens vata ar grindiniu polistirolu?
Kuo geriau šiltinti grindis, priklauso nuo to, kokios yra grindys. Vata skleidžia plaušelius, o polistirolu užsandarinti sunku, todėl atsiranda plyšių. Jeigu grindys jau įrengtos ir yra oro tarpas, tada siūlyčiau naudoti kokybiškas termoputas.
Norėčiau paklausti, kuo geriau šiltinti oro tarpus- ekovata ar termoputomis ir kodėl?
Yra kokybiškos vatos ir nekokybiškos termoputos ir atvirkščiai. Dar priklauso nuo sienos konstrukcijos, jei medinis karkasas galima pildyti įvairiomis medžiagomis. Jei išorinė plyta, tai tik kokybiškomis garui pralaidžiomis, bet vandens neįgeriančiomis medžiagomis arba iš vidaus turi būti garo izoliacija (kaip stogo šiltinime).
Ar reikia apšiltinti oro tarpą? Ar užpurškimas nekenkia namui ir medis galės kvėpuoti? Prieš tris metus įsigijau 1954 m. metų statybos medinį namą, kuris yra apmūrytas plyta. Iš lauko pusės, sienoje yra matomi įmūryti plastikiniai vamzdžiai su tinkleliu tam, kad kvėpuotų medis, neva yra paliktas kažkoks oro tarpas. Noriu šildyti fasadą, bet man siūlo įpurkšti į mano minėtą paliktą oro tarpą sienoje Steico zell vatą, nes apšiltinimas iš lauko pusės nieko neduos. Ar sutikti su minėtos vatos įpurškimu?
Vatos purkšti nepatartina. Patikrinkite, kaip jos geria vandenį, pvz. įmeskite į vandenė. Jei įmirks - bus kaip ir nuogastaujate. Mes siūlome tarpus užpildyti vandens neįgeriančiomis, bet garui pralaidžiomis termoputomis.
Kokią apšiltinimo medžiagą rekomenduotumėte naudoti oro tarpo užpildymui? Ar nėra rizikos, kad oro tarpą apšiltinus gali atsirasti pelėsis? Namas yra apšiltintas kieta 100 mm akmens vata, kuri yra tarpsienyje. Taip pat yra paliktas 40 mm oro tarpas.
Reikia tarpą užpildyti kokybiškomis "kvėpuojančiomis, bet vandens neįgeriančiomis" termoputomis. Vata, žinoma, pasispaus, užsipildys apie 8-10 cm tarpas, tai duos papildomai ~R 2,5-3 varžą. Efektas puikus - jokių pelėsių.
Kaip papildomai apšiltinti namą? Namas - karkasinis, karkasų vidus (20 cm storio) užpildytas pjuvenomis, sumaišytomis su kalkėmis. Namas apmūrytas pilnavidurėmis plytomis. Tarpas tarp karkasinės sienos ir mūro yra apie 5-8 cm. Lubos taip pat apšildytos pjuvenomis (apie 20 cm).
Labiausiai tinka tą tarpą užpildyti kokybiškomis termoputomis: 5 - 8 cm termoputos R - 1,5-2,4.
Kokia yra termovizijos kaina? Kokius termovizijos atlikimą įrodančius dokumentus gauna užsakovas?
Termovizijos kainą lemia pastato plotas ir padarytų nuotraukų su esamais defektais kiekis. Taip pat kainai įtakos turi ir tai, ar termoviziją užsisakę asmenys nori turėti ataskaitą. Kainos buto termovizijai svyruoja nuo 15 iki 60 Eur. Individualaus namo termoviziniai tyrimai kainuoja nuo 60 iki 115 Eur. Atlikus termovizinius tyrimus (termoviziją), užsakovams pateikiamos išanalizuotos, aprašytos termovizinės pastato nuotraukos su defektais. Taip pat pridedama bendra ataskaita - aprašymas apie pagrindinius šilumos nuostolius pastate, galimus reglamentuotus temperatūrinius nuokrypius bei pasiūlymai, kaip spręsti esamas problemas.
Kokie yra termovizijos atlikimo būdai?
Termovizijos atlikimo būdai yra tokie:- termovizija iš vidaus, siekiant nustatyti šaltas pastato vietas (šalčio tiltelius) ir galimus rasos taškus;- termovizija iš išorės, siekiant nustatyti izoliacijų trūkumus, tai yra vietas, per kurias daugiausiai patiriama šiluminių nuostolių.
Kokie yra termovizinio tyrimo tikslai? Kas yra nustatoma atlikus termoviziją?
Atlikus termovizinius tyrimus (termoviziją) nustatomi šiluminės izoliacijos trūkumai, kiekybiškai įvertinami atskirų zonų šilumos nuostoliai, nustatomi statybos defektai. Išanalizavus termovizijos gautus duomenis-nuotraukas, pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kaip sumažinti šilumos nutekėjimą per atskirus namo elementus, pvz. langų reguliavimas ar net perstatymas, atskirų fasasado vietų ar stogo papildomas šiltinimas ar net renovavimas.
Koks metų laikas ir oro sąlygos yra tinkamiausios termovizijai atlikti?
Termovizija vykdoma šaltuoju metų sezonu. Tinkamai atlikti termovizijos paslaugas reikia bent 15 laipsnių skirtumo tarp pastato vidaus ir lauko temperatūros. Taip pat turėtų būti nesaulėta diena, kad saulės spinduliai neįkaitintų pastato fasado ir neiškraipytų termovizoriaus parodymų.
Kaip apšiltinti namo pirmą aukštą – ar iš lauko pusės polistirolu, ar užpildyti oro tarpą?
Pirmiausia reikia užpildyti tuščius tarpus sienoje kokybiškomis termoputomis (kitaip jie liks „parazitiniai" ir toliau per tuštumas vyks konvekcija ir bus prarandama šiluma), po to galima žiūrėti ar reikės papildomai šiltinti namo sienas iš išorės.
termona.png
Kalvarijų g. 125, 08221 Vilnius
1 atsiliepimai
vi
2019-07-12,