Karšto vandens ruošimo būdai

Norint gauti didelį kiekį karšto vandens (vonia) rekomenduojame su papildomu 125ltr vandens šildytuvu.
Norint naudoti nedidelius kiekius karšto vandens rekomenduojame su momentiniu vandens šildytuvu, tačiau rekomenduojame ir termostatinius maišytuvus kriauklėse ir duše, dėl 'pulsuojančios' temperatūros.

Taip pat yra dar vienas sprendimas, momentinis karšto vandens ruošimas su papildomu 8ltr nedideliu vandens šildytuvu įmontuotu katile.
Tokiu atveju išvengiama minėtų 'pulsacijų' ir vartotojas gali naudotis pastovios temperatūros vandeniu.

Toks modelis būtų Radiant R2KA 24/8

Namų šildymui turėtumėte didelę galios moduliaciją nuo 2.9kW iki 18kW, karšto vandens ruošimo galia būtų 24kW

Taip pat, rekomenduotume ir kambario termostatą, kuris sustabdytų katilą - kuomet namuose jau būtų pasiekta pageidaujama temperatūra.
Grindų šildymui paprastai naudojami bevieliai termostatai ST-294v2

Jeigu nuspręstumėte įsigyti šį produktą, jo kainą galėtume pasiūlyti (katilas + kambario termostatas) 1284.5Eur su PVM

Pats ekonomiškiausias karšto vandens ruošimo būdas yra su momentiniu pratekančio vandens šildymu. Tačiau jo trūkumas, kad jis gali paruošti k. vandens tik vienam čiaupui vienu metu. tai reiškia, kad kol vienas prausiasi po dušu, kitas turi palaukti ir tuo metu virtuvėje neplauti indų. Nes tada k. vandens temperatūra nukris. dar vienas trūkumas, kad vasarą, kada šildymas neveikia ir katilas stovi šaltas, tik atsukus karšto vandens čiaupą užtruks šiek tiek laiko, kol katilas prasipūs degimo kamerą, užsikurs ir pradės šildyti. O tuo metu iš čiaupo bėgs šaltas vanduo. Yra žmonių, kurie to tiesiog negali pakęsti.
Tačiau dviem žmonėms susitarti nesunku. Reikia pažymėti, kad tokio tipo katilai yra ir pigiausi.
Kitas variantas, su didesniu komfortu yra su įmontuotais kompaktiniais tūriniais vandens šildytuvais. Paprasto tipo tūriniai šildytuvai viduje turi spiralinį šilumokaitį ir būna 45-60 l talpos.
Yra ir gamintojų, kurie turi 8 arba 20 l talpos tūrinius karšto vandens šildytuvus, ir jie visiškai nepralošia anksčiau minėtiems didesniems šildytuvams dėl to pačio karšto vandens kiekio. Reikalas tame, kad jie naudoja dviejų nuosekliai vienas paskui kitą sujungtų šilumokaičių sistemą. Antrasis karšto vandens šilumokaitis būna įmontuotas pagrindiniame katilo šilumokaityje. Tokiu būdu gerokai padidinamas šilumos mainų plotas ir karštas vanduo ruošiamas efektyviau. Pakanka gerokai žemesnės katilo vandens temperatūros, norint paruošti tą patį tokios pačios temperatūros karšto vandens kiekį. Tokiu būdu tokie katilai dirba kondensaciniu režimu ruošiant karštą vandenį (ko negalima pasakyti apie katilus su didesnio tūrio vandens šildytuvais, minėtais aukščiau), taip taupomos dujos.
Be to, reikia žymiai mažiau šilumos nuostoliams nuo karšto vandens šildytuvo paviršiaus padengti, nes pats šildytuvas yra gerokai mažesnis. Išleidus karštą vandenį, pakanka mažiau dujų, norint sušildyti naują karšto vandens porciją. Vietoj 45 l, užtenka 8 l, vietoj 60 l užtenka 20 l.
Tokiuose katiluose esančiuose tūriniuose karšto vandens šildytuvuose yra palaikoma nustatytos temperatūros k. vanduo, todėl ir vasarą, atsukus čiaupą, iš karto gaunamas karštas vanduo. Aišku, tas komfortas kainuoja, nes reikia kartas nuo karto pašildyti atvėstantį karšto vandens šildytuvą.
Tokie katilai ir kainuoja maždaug 1,5 karto brangiau.
Taigi, pasirinkimas yra pačio naudotojo, įvertinant turimas lėšas ir pageidavimus.
Bet kokiu atveju katilo galingumą nulemia ne šildymo poreikis, o karšto vandens poreikis. Bet kokiu atveju pageidautina 23-25 kW katilas. Kadangi naujausi modeliai turi gana plačias galios moduliavimo ribas (1:9 ar 1:10), tai minimali katilo galia gali siekti apie 2,5-2,9 kW. Tai reiškia, kad esant mažam šildymo poreikiui, katilas junginėsis retai. tai irgi prisideda prie taupymo.
Dėl kondensacinių katilų. Pagal dabartines normas ir reikalavimus, galimi tik kondensaciniai katilai.