Gaukite pasiūlymus
iš 57 specializuotų įmonių Vandens šildytuvai (boileriai)
Vandens šildymo sprendimai
Klausimas:
Nepriimu sprendimo, koks vandens pašildymas priimtinesnis mano namo atveju. Namas 115 kv. Name vonia, dušas, 3 kriauklės. Du suaugę ir du vaikai. Ką geriau rinktis mano atveju ar momentinis dujinis katilas su integruotu boileriu ar dujinis kondensacinis katilas su atskiru pašildymo boileriu? Katilas vieta bus 6-7 metrai nuo vonios ir dušo kabinos. Ką galėtumėte rekomenduoti? Gal rekomenduotumėte ir konkrečius produktus?
Komentarai:
Viską lemia individualios Jūsų šeimos karšto vandens naudojimo ypatybės.
Taip pat įtakos turėtų ir karšto vandens cirkuliacinės linijos reikalingumas ar nereikalingumas. Tai apsprendžia maksimalus atstumas nuo karšto vandens ėmimo vietų iki karšto vandens šildytuvo. Paprastai tai yra apie 8 metrus. Jeigu atstumas didesnis, tai pageidautina karšto vandens cirkuliacinė linija.
Jautriausia vieta yra atstumas iki virtuvės praustuvo. Šitoje vietoje šeimininkės labai nemėgsta laukti karšto vandens. Tai čia atstumas neturėtų viršyti 5 m.
Pagal Jūsų aprašymą, Jums nereikėtų karšto vandens cirkuliacinės linijos.
Kitas klausimas - kokio dydžio vonia ir kiek karšto vandens čiaupų būna atsukta vienu metu?
Jeigu vonia yra įprastinė pailga 150 cm ilgio, tai jai prileisti reikia apie 100-120 l vandens, jeigu vonia yra 170 cm ilgio, tai karšto vandens reikia apie 120-140 l.
Dar klausimas, ar dušas ir vonia naudojami vienu metu?
Jeigu šeima yra taupi, tai galima taip susiskirstyti, kad vienu metu būtų naudojamas tik vienas k. v. čiaupas. Tada galima būtų galvoti apie pakabinamą katilą su integruotu nedidelės talpos boileriuku (iki 50-60 l). Nors yra katilų, kurie ir su 20 l boileriuku duoda tokį patį karšto vandens kiekį, kaip ir kiti katilai su 60 l boileriuku.
Tačiau, jeigu neįmanoma griežtai užtikrinti tokios tvarkos, tada reikia galvoti apie atskirai pastatomą ar pakabinamą 100-150 l talpos k. v. boilerį. Jo dydis priklauso nuo vonios dydžio ir ar vienu metu dar naudojamas ir dušas. Jeigu taip, tada geriau būtų apie 160 l boileris, o jeigu vonia mažesnė ir kartu nenaudojamas dušas, tada gali užtekti ir 125-130 l boilerio.
Didesnis boileris turi privalumą, kad saugoma didesnė karšto vandens atsarga. Todėl tą j\karštą vandenį galima saugoti mažesnės temperatūros 55-60 laipsnių ir skiesti mažiau. Taip neprievartaujant katilo aukštose temperatūrose.
Jeigu boileris mažesnis, tada gali tekti jame laikyti iki 70 laipsnių, jį skiedžiant iki reikiamos temperatūros. Žinoma, kylant temperatūrai, mažėja naudingumo koeficientas ir mažėja galia, perduodama iš katilo į karštą vandenį. Taip pat trumpėja emaliuotų boilerių tarnavimo laikas (dėl didesnių temperatūrinių deformacijų). Norint išvengti karšto vandens bjauraus kvapo, geriausia turėti nerūdijančio plieno boilerį, jame nebūna tirpstančio anodo, kuris sukelia tą kvapą.
Be to, paprastai, kuo didesnis boileris, tuo jis turi didesnio ploto šilumokaitį (tačiau tai nėra taisyklė - reikia žiūrėti konkrečiai), kas leidžia geriau išnaudoti katilo galią, ruošiant karštą vandenį.
Katilas Radiant R1K 24/B, karšto vandens šildytuvas - Videira 150 l talpos nerūdijančio plieno.
Taip pat įtakos turėtų ir karšto vandens cirkuliacinės linijos reikalingumas ar nereikalingumas. Tai apsprendžia maksimalus atstumas nuo karšto vandens ėmimo vietų iki karšto vandens šildytuvo. Paprastai tai yra apie 8 metrus. Jeigu atstumas didesnis, tai pageidautina karšto vandens cirkuliacinė linija.
Jautriausia vieta yra atstumas iki virtuvės praustuvo. Šitoje vietoje šeimininkės labai nemėgsta laukti karšto vandens. Tai čia atstumas neturėtų viršyti 5 m.
Pagal Jūsų aprašymą, Jums nereikėtų karšto vandens cirkuliacinės linijos.
Kitas klausimas - kokio dydžio vonia ir kiek karšto vandens čiaupų būna atsukta vienu metu?
Jeigu vonia yra įprastinė pailga 150 cm ilgio, tai jai prileisti reikia apie 100-120 l vandens, jeigu vonia yra 170 cm ilgio, tai karšto vandens reikia apie 120-140 l.
Dar klausimas, ar dušas ir vonia naudojami vienu metu?
Jeigu šeima yra taupi, tai galima taip susiskirstyti, kad vienu metu būtų naudojamas tik vienas k. v. čiaupas. Tada galima būtų galvoti apie pakabinamą katilą su integruotu nedidelės talpos boileriuku (iki 50-60 l). Nors yra katilų, kurie ir su 20 l boileriuku duoda tokį patį karšto vandens kiekį, kaip ir kiti katilai su 60 l boileriuku.
Tačiau, jeigu neįmanoma griežtai užtikrinti tokios tvarkos, tada reikia galvoti apie atskirai pastatomą ar pakabinamą 100-150 l talpos k. v. boilerį. Jo dydis priklauso nuo vonios dydžio ir ar vienu metu dar naudojamas ir dušas. Jeigu taip, tada geriau būtų apie 160 l boileris, o jeigu vonia mažesnė ir kartu nenaudojamas dušas, tada gali užtekti ir 125-130 l boilerio.
Didesnis boileris turi privalumą, kad saugoma didesnė karšto vandens atsarga. Todėl tą j\karštą vandenį galima saugoti mažesnės temperatūros 55-60 laipsnių ir skiesti mažiau. Taip neprievartaujant katilo aukštose temperatūrose.
Jeigu boileris mažesnis, tada gali tekti jame laikyti iki 70 laipsnių, jį skiedžiant iki reikiamos temperatūros. Žinoma, kylant temperatūrai, mažėja naudingumo koeficientas ir mažėja galia, perduodama iš katilo į karštą vandenį. Taip pat trumpėja emaliuotų boilerių tarnavimo laikas (dėl didesnių temperatūrinių deformacijų). Norint išvengti karšto vandens bjauraus kvapo, geriausia turėti nerūdijančio plieno boilerį, jame nebūna tirpstančio anodo, kuris sukelia tą kvapą.
Be to, paprastai, kuo didesnis boileris, tuo jis turi didesnio ploto šilumokaitį (tačiau tai nėra taisyklė - reikia žiūrėti konkrečiai), kas leidžia geriau išnaudoti katilo galią, ruošiant karštą vandenį.
Katilas Radiant R1K 24/B, karšto vandens šildytuvas - Videira 150 l talpos nerūdijančio plieno.
Dr. Arūnas Stikliūnas, UAB Gilius ir Ko
