Grindinis šildymas ar radiatoriai

Naudojant malkinius katilus yra beveik privalomos akumuliacinės talpos. O šiluminis talpos dydis priklauso nuo vandens kiekio ir temperatūros pokyčio. Pas jus radiatoriuose greičiausiai bus numatyta nominali temperatūra 70 °C, o grindyse 40 °C. Talpa užšildoma maksimume iki 90 °C. Todėl temperatūrai kritus iki 60 °C radiatoriais šildomos patalpos pradės vėsti, o grindinis dar puikiai šildys ir šildys. Aišku galima susidėti talpesnius radiatorius. Bet tai išbrangins radiatorinę sistemą.
Grindinio šildymo nauda
Didžiausia nauda, kurią gauna grindinio šildymo sistemos galutinis vartotojas – komforto lygis, užtikrinamas šiuo šildymo būdu.
Orinei Grindinio šildymo sistemai su vamzdžiais naudojamas vidutiniškai karštas (paprastai 40–55 °C) vanduo, kitaip negu tradicinėms šildymo sistemoms, pavyzdžiui, radiatorinėms, į kurias tiekiamas 70 - 80 °C temperatūros vanduo. Šiltam orui cirkuliuojant vamzdžių kontūrais, šiluma tolygiai pasiskirsto visame plote, kur įrengta sistema. Grindys sušildomos ne daugiau kaip iki 29 °C įprastose nuolatinio žmonių buvimo zonose, kur palaikoma 20 °C patalpos temperatūra, ir iki 24 °C vonios kambariuose, kur palaikoma 23 °C patalpos temperatūra. Net „šaltomis“ medžiagomis padengtomis grindimis (pavyzdžiui, akmeninėmis plytelėmis ar plokštėmis) yra jauku vaikščioti basomis kojomis. Grindinis šildymas užtikrina optimalų komfortą – šilčiausiai apačioje, kūno aukštyje temperatūra žemesnė, žmogaus galvos lygyje žemiausia. Grindinio šildymo sistemos sudaromas šilumos gradientas sudaro „šiltų kojų, vėsios galvos“ aplinką, kurioje šiluma koncentruojama „gyvenamajame lygyje“, o ne eikvojama lubų zonos šildymui, kaip, kad būtų su radiatoriais. Tai pasiekiama, kai kojos yra keliais laipsniais šiltesnėje aplinkoje negu galva.
Naudojant grindinio šildymo sistemą, vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam, kitaip nei įrengus sistemas su radiatoriais, kurių sudaroma aukštesnė temperatūra pasiskirsto aukštesniame lygyje ir tai sukelia diskomfortą bei padidina energijos sąnaudas. Šiluma skleidžiama daugiausia kaip spinduliuotė, todėl komforto sąlygų pasiekiama oro temperatūrai esant 2 °C žemesnei negu paprastai numatoma projektuojant tradicinio šildymo sistemas.
Tokių rezultatų galima pasiekti tik įrengus grindinio šildymo sistemą. Todėl gerokai sumažėja energijos išlaidos – paprastai daugiau negu 20% gyvenamosiose patalpose, o didesniuose pastatuose, pavyzdžiui, gamyklose ar sandėliuose, neretai sutaupoma iki 50% išlaidų.
Kadangi grindiniam šildymui nereikalingi radiatoriai, maksimaliai padidėja naudingas patalpos plotas, patobulėja interjeras, nekyla problemų, siejamų su papildoma apdaila, lengviau suplanuoti patalpą. Yra ir papildomų privalumų. Patalpoje nėra kaistančių radiatorių, kurie gali kenkti senyvo ar labai jauno amžiaus žmonėms. Grindinio šildymo įrangos skleidžiama šiluma plinta daugiausia ne konvekcijos, o spinduliavimo būdu, todėl patalpoje mažesnė dulkių cirkuliacija. Tai gali būti ypač naudinga žmonėms, sergantiems kvėpavimo ligomis, pavyzdžiui, astma. Šiltos grindys taip pat padeda vonios kambariuose ir dušinėse palaikyti sausesnį orą.
Namų savininkų ir (arba) gyventojų išlaidos mažėja dar ir dėl to, kad netenka dažyti radiatorių ir apdailinti už jų esančias sienų dalis.
Privalumai
● Energetiškai efektyvi „nematoma“ šiluma – mažesnės eksploatacijos išlaidos palyginti su šildymo radiatoriais sistemomis;
● Tolygi šiluma – geras pasiskirstymas visoje patalpoje;
● Didesnis komfortiškumas – vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam žmogaus komforto požiūriu;
● Jokių šaltų grindų – akmeninės ir keraminės grindys malonesnės, kai yra šiltos;
● Geras suderinamumas su kondensaciniais vandens šildytuvais – grindiniam šildymui reikalinga mažesnė vandens temperatūra nei sistemoms su radiatoriais;
● Idealiai tinka šiuolaikiniam gyvenimo būdui – jokių apribojimų išnaudojant patalpos erdvę ir išdėstant baldus;
● Švara patalpoje – nereikia valyti dulkių už radiatorių;
● Saugu vaikams, senyviems ir neįgaliems – jokių karštų paviršių, keliančių pavojų nudegti;
● Mažas alerginis poveikis – mažiau dulkių pernešama konvekciniais oro srautais, grindinis šildymas neleidžia kauptis dulkėms grindų dangoje;
● Mažiau priežiūros darbų – nereikia apdailinti ir atnaujinti radiatorius;
● Jokių dėmių ant sienų – dėl konvekcinių oro srautų virš radiatorių ant sienų dažnai atsiranda dėmių;
● Betriukšmis veikimas – nėra jokio vandens tekėjimo radiatoriais sukeliamo triukšmo;
● Idealiai tinka patalpoms su aukštomis lubomis – šiluma palaikoma žmogaus veiklos aukštyje.

Nepriklausomai nuo to kokia vėdinimo sistema sumontuota, komforto atžvilgiu geresnė yra grindinė šildymo sistema, taip ir ekonomiškumo atžvilgiu, jeigu montuojama mišri šildymo sistema grindinė - radiatorinė.

Kas geriau - grindinis ar radiatorinis - šildymas, vieningos nuomonės nėra, tačiau decentalizuotas vėdinimas su rekuperacine sistema kelia rimtas abejones dėl esminių konstrukcijos trūkumų.

Nuo vėdinimo sistemos niekas praktiškai nesikeičia - grindų šildymas geriau dėl didesnio komforto ir higienos, dizaino (nėra prietaisų) ir baldų išdėstymo laisvės, mažesnių išlaidų šildymui (apie 12%), mažesnių nuostolių per sienas/langus, vietose, kuriose yra radiatoriai.