Šildymas

Rodomi įrašai 651-666 iš 666.
Kokie yra granulinių katilų komponentai?
Kokie yra įleidžiamų grindinių konvektorių privalumai?
Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis elektrodinį katilą namams? Kaip žinoti kokio galingumo katilo reikia?
Neapsisprendžiame dėl namo šildymo, planuojame dėti joninį arba elektrinį katilą + saulės jėgainė. Kokie pliusai ir minusai tarp šių katilų, ar su jais nebus problemų siekiant gauti A+ sertifikatą? Kokius dokumentus turėtų pateikti pardavėjas, kad vėliau nekiltų problemų su A+ klasės sertifikato gavimu? Namo techniniai duomenys: 80kv.m, 1 aukšto, mūrinis. Visame name išvedžiotos šildomos grindys. Elektros įvadas trifazis (galingumas dar sprendžiamas, bet ne mažiau 10kW).
Kokiomis savybėmis pasižymi šildytuvai, skirti oro šildymui ventiliacijos sistemose? Kur galima montuoti šiuos šildytuvus?
Domina šildymas elektra, biuras. Ką būtų geriau pasirinkti biuro šildymui?
Elektrodinės joninės katilinės įrengimas. Kur galima pritaikyti elektrodinius katilus?
Kokie elektrodinio katilo privalumai lyginant su įprastais joniniais, elektriniais katilais? Kuo jie skiriasi?
Koks yra elektrodinio katilo veikimo principas?
Gyvenam 80 kvadratų bute daugiabutyje pirmame aukšte. Šildomės pečiumi Vienybe malkomis. Pečius stovi po butu, rūsyje. Šildymas radiatoriai ir vonioj grindinis. Ką patartumėt papildomai įsirengt, kad galėtume pečių kurt tik per šalčius? Kokia būtų kaina?
Norėčiau sužinoti, kaip įsirengti joninio šildymo sistemą daugiabučiame name. Turbūt el. įvadas sudarys didelių keblumų. Mane domina mažiausia pasijungimo galimybė (stovas,laiptinė). Kokia būtų apytikrė įsirengimo kaina 1-am stovui(5-ių a.namas) apie 230 m2 ir laiptinės apie 700 m2?
Ar galima pajungti joninį katilą prie granulinio pečiaus? Jis būtų naudojamas tik tuo atveju, kai ilgesniam laikui išvykstama iš namų, apšildymo plotas 126kv.m, namas ekonomiškas.
Nuosavame dviejų aukštų maždaug 160 kvadratų name naudojame katilą Junkers ZWA 24-2K23. Katilą naudojame jau aštuntus metus. Gan seniai susiduriame su problema, kad jei vanduo vienu metu naudojamas tiek pirmame, tiek antrame aukšte, antrame aukšte jis praktiškai visai nebėga. Be to, net jei karštas vanduo atsuktas tik vienoje vietoje, jis dažnai kaitaliojasi - iš pradžių šaltas, po to karštas, po to vėl šaltas, tada karštas ir pan. Vanduo teikiamas centralizuotai (Vilniaus vandenys). Ar šias problemas išspręstų su šiuo dujų katilu papildomai naudojamas tūrinis karšto vandens šildytuvas? Ar prie šio modelio katilo galima montuoti tūrinį šildytuvą? Kokia šio modelio dujų katilų apytikslė "galiojimo trukmė"?
Norėčiau paklausti ar yra boileris, kuris tiktų saulės kolektorinių vandens šildymo sistemai ir vėliau esant reikalui pajungti oras-vanduo ar geoterminiui siurbliui?
Kiek kainuotų 10 kW geoterminio šildymo sistema? Sklypo plotas nedidelis, be to sutvarkyta aplinka, todėl noriu sužinoti, ar galima padaryti gręžinių sistemą, nesugadinus gėlynų, ar geriau daryti oras - vanduo sistemą?
Namas A++ klasės, vieno aukšto, nuo 80 iki 100kv.m gyvenamo ploto. Stogas vieno šlaito, skarda. Įvažiavimas iš šiaurinės pusės. Sienų varža: 10.0 m2K/W EPS 200 neoporas. Plokštuminiai pamatai, varža: 11,11 m^2K/W. Kokią šildymo sistemą būtų efektyviausia ir ekonomiškiausia naudoti, kad žiemą šildytų, o vasarą vėsintų? Mastau apie elektrinį šildymą kartu su kondicionieriumi arba įsidėti elektrinius kilimėlius plytelių zonoje ir pirkti gerą rekuperatorių, kuris šildo, vėsina, filtruoja orą. Kieme įkasamas vamzdis, kuris veda po žeme ir namu. Temperatūra 1,5 metro gylyje yra pastovi tiek žiemą, tiek vasarą – 6-9 laipsniai šilumos. Kai lauke +35 karščio, oras perėjęs per +8 laipsnių vamzdį tikrai atvės bent iki +15 laipsnių. Tokiu būdu vėsinimas vasarą yra visiškai įmanomas. Beje tas principas galioja ir žiemą. Kai lauke -30, oras perėjęs per +8 laipsnius šilumos „sušils“ bent iki -10, o tolimesnį darbą jau padarys pats rekuperatorius. Taip pat planuoju naudoti saulės energiją.