Šilumos siurblys su grindiniu šildymu

Klausimų daug, ir jie vienas su kitu susiję.
Pabandysime iš eilės po vieną.
Klausimas, kokio dydžio yra dabartinė akumuliacinė talpa su kieto kuro katilu? Paprastai ji būna nemaža - keli šimtai litrų. Šilumos siurbliui reikalinga akumuliacinė talpa gana nedidelė, kad jam būtų iš kur pasiimti šilumą lauko bloko atitirpinimui. Tam yra gamintojų reikalavimai, kad šilumos siurbliui būtų prieinamas tam tikras šildymo sistemos tūris (turima galvoje neuždaromas termostatų). Jūsų atveju užtektų ak. talpos iki 50 l.
Galima jungti šilumos siurblį ir į esamą ak. talpą. Aišku, reikėtų šiek tiek papildomai energijos, kad ją sušildyti. Ir toje talpoje būtų palaikoma gana žema temperatūra. Viena vertus, šilumos siurblys negali pakelti vandens temperatūros daugiau kaip iki 55-60 C, o per šalčius - ir dar mažiau - iki 45 -50 C. Antra vertus, kuo aukštesnę vandens temperatūrą tiekia, tuo mažesnis tranformacijos koeficientas COP, vadinasi tuo daugiau reikia elektros pagaminti reikiamai šilumai.
Aktualus klausimas, jeigu bus norima vienu metu kūrenti ir kieto kuro katilą ir šilumos siurblį. Kieto kuro katilas pakaitins vandenį ak. talpoje iki 80 C. Tą aukštą temperatūrą pasisiurbs šilumos siurblys. Dėl to jis gali perkaisti ir atsijungti - rodyti sutrikimo (klaidos) kodą.
Gal būt akumuliacinė talpa turi, arba galima būtų įrengti papildomus vamzdžius apatinėje jos dalyje, kur temperatūra nebūna labai didelė - vis tiek iš šildomų grindų grįžta apie 22-24 C, tai tiek ir bus apatinėje ak. talpos dalyje. Kieto kuro katilas galėtų šildyti viršutinę talpos dalį, o šilumos siurblys - apatinę.
Gautųsi taip, kad užkūrus kieto kuro katilą, šilumos siurblys atsijungtų (sustotų), nes jam temperatūra būtų per aukšta. Taigi, šiaip ar taip darbas vienu metu abiejų šilumos šaltinių nevyktų. Taigi, būtų galima jungti abu į vieną ak. talpą, bet jungti juos į darbą po vieną, pakaitomis. Tada jokių problemų nebūtų.
Šiaip, tai geriausia būtų jungti šilumos siurblį už akumuliacinės talpos ir už šildomų grindų temperatūros mažinimo maišytuvo. Tada būtų galima į šilumos siurblio grįžtančio vandens vamzdį įmontuoti nuosekliai nedidelę akumuliacinę talpą ir dar papildomai šildomų grindų pusėje įrengti srauto apėjimo (by-pass) vožtuvą, kad, užsidarius šildomų grindų žiedams, būtų galima vandens cirkuliacija per akumuliacinę talpą.
Toks nuoseklus akumuliacinės talpos įjungimas į gr. vandens vamzdį leidžia sutaupyti papildomo siurbliuko įrengimą.
Tokiai sistemai joks specifinis šilumos siurblys nereikalingas.
Dėl ekonominio efekto. Didžioji akumuliacinė talpa šiek tiek pablogintų šilumos siurblio ekonominius parametrus, mažoji ak. talpa reikalinga bet kokiu atveju.
Jeigu kalbėti apie sąnaudų už kurą skirtumą tarp malkų ir šilumos siurblio elektros, tai malkos bus pigiau tik vienu atveju, kai atsivešite iš miško rąstus ir pats pasiruošite malkas - susipjaustysite kaladėmis ir susikaldysite. Jaigu pirkti malkas jau sukapotas, tai piniginiu atžvilgiu nelabai ką beišlošite - kaina gali būti labai panaš.

Akumuliacinė talpa būtų privalumas taip pat ir turint šilumos siurblį, tačiau jos nauda gerokai mažesnė, nei esant kieto kuro katilo atveju. Grindų šildymo sistemoje taip pat yra nemažai vandens, kurio paprastai užtenka šilumos siurbliui. Esant situacijai, kada termostatai uždaro šildymo sistemos šakas, akumuliacinė talpa galėtų būti naudinga. Praktiškai dažniausiai akumuliacines talpas išmontuoja kartu su malkiniais katilais, nes jos užima daug vietos, o nauda nėra reikšminga - ypač esant grindų šildymui. Norint taikyti naktinį tarifą, grindų šildymo sistema ir be akumuliacinės talpos gali pakankamai akumuliuoti energijos, nes didelis kiekis ne tik skysčio, bet ir betono dalyvauja energijos akumuliacijos procese.

Iš principo šilumos siurblių gamintojai rekomenduoja jungimus su akumuliacinėmis talpomis. Tik jų dydis renkamas pagal proporcijas. Galima naudoti sluoksniuoto krovimo sprendimus. Šilumos siurbliui yra naudinga turėti buferinę talpą, taip jo darbo ciklai geresni. Akumuliacinė talpa naudinga ir kitam reikalui. Į ją sėkmingai galima sukaupti Saulės energiją iš Saulės kolektorių, ar Saulės elektrinės.
Svarbu tinkamai numatyti visus jungimo ir valdymo sprendimus.

Priklausomai nuo akumuliacinės talpos tūrio – ji gali būti tinkama ir šilumos siurblio oras vanduo sistemai. Tačiau turi būti efektyviai apšiltinta, norint mažinti šiluminius nuostolius.
Galimas ir antras sprendimas ‘apeinant’ akumuliacinę talpą, t.y. prijungiamas šilumos siurblys oras vanduo paduodamas į sistemą vamzdis, už pamaišymo į grindis.

Didelio efekto dėl 2-jų tarifų elektros tiekimo plano šiuo atveju tikėtis neverta, nes naktį, kai energija pigesnė, lauko oro temperatūra būna žemesnė, o tai įtakoja šilumos siurblio efektyvumui - žemėjant temperatūrai mažėja efektyvumas (COP).