Rodomi įrašai 1-25 iš 27.
Planuojamas statyti namas, 170 kv. dviejų aukštų. Aukštas po ~85 kv. Bet susidūrėm su problema. Neapsisprendžiame dėl šildymo ir jo išdėliojimo name. Šiandieną mastome apie oras-vanduo. Pirmas aukštas grindinis šildymas, o antras aukštas neturim net žalio supratimo ar grindinis ar radiatoriai. Norime protingai ir ekonomiškai, kad būtų. Prašom patarimų ir argumentacijos siūlomu atveju.
Antrame aukšte taip pat reikia daryti grindinį šildymą. Pirmas dalykas tai komfortas antras dalykas jeigu pas Jus bus oras-vanduo tai jie yra skirti mažoms temperatūroms kad šildymas būtų ekonomiškas. Radiatorinis šildymas yra neekonomiškas.
Rinkoje pasirodė kombinacijos - šilumos siurblys + granulinė krosnelė. Ką manote apie tokio tipo sistemas? Ar sistemai Oras-vanduo (šildant grindis) + granulinė krosnelė reikia papildomų investicijų? Ar tai našu? Jūsų manymu, tai vertas dėmesio sprendimas?
Žinoma tai geras sprendimas, kadangi šie šilumos siurbliai dirba naudingai iki -5, o nuo -5 šildo elektrinis tenas, tai paskui prie didesnių minusų reikia kurti granules, nes kitaip būtų labai didelės išlaidos už elektrą, bet šilumos siurblius žmonės statosi tam, kad nereikėtų nieko daryti - įjungi ir pamiršti. Tai geriau būtų nusipirkti gerą šilumos siurblį DAIKIN ar PANASONIK, kurie efektyviai dirba iki -25 ir tik nuo -25 jungiasi elektrinis tenas. Granuliniai pečiai nieko gero, tuo labiau, kai grindinis šildymas Jums nereikia auštų temperatūrų, o granulinis pečius turi dirbti aukštomis temperatūromis.
Kokio galingumo reikėtų šilumos siurblio oras vanduo? Naudingo ploto 112 kv.m + garažas 40 kv.m.
Norint parinkti tinkamą įrenginį reikėtų žinoti daugiau parametrų - langų m2 bendrą, norimą temperatūrą garaže, karšto vandens poreikį, ar izoliuotas kaip namas ir t.t. O orientacinė galia būtų apie 10kW.
Įsigijome A klasės namą 78 kvadratų ir galvojame apie rekuperacijos pasistatymą. Norėjome pasiteirauti koks mūsų namo plotui būtų tinkamas prietaisas pagal visus parametrus, efektyviausias, taupiausias energetiškai ir kokia kaina būtų to prietaiso pastatymo? Kol kas neturime namo knygos su namo planu, todėl prisegsiu brošiūrą, kur yra mūsų namo planas, patalpų išsidėstymas, bet be atskirų kvadratūrų. Namo plotas yra 78 kvadratai, todėl į kitus planus nekreipkite dėmesio.
Sprendimas tikrai logiškas įsirengti rekuperacinę sistemą, tokio tipo namui, tikrai reikalinga. Taigi, rekuperatoriu rekomenduočiau, kurio našumas 250m3/h esant 100Pa, efektyvus, tylus, kokybiškas. Visos bendros rekuperacinės sistemos (rekuperatorius, valdymas, medžiagos, naudojami spiraliniai cinkuoti ortakiai, montavimas) kaina viso apie 2600 Eur - optimaliausias variantas. Kainos kitimo pagrindinai faktoriai: skylių gręžimo kiekis, plastikinė lanksti sistema (medžiagos brangesnės), difuzorių modeliai (elementai esantys lubose oro skirstymui). Privalumai sistemą bus projektuojama, skaičiuojami oro kiekiai, greičiai, sureguliuojama srautai, parenkamas įrenginys ekonomiškai naudingiausias, kokybiškas montavimas.
Ar įmanoma padaryti rekuperacinę vėdinimo sistemą, ar bet kokį kitą sprendimą namui? Remontas yra padarytas pilnai. Drėgmės surinkėjas ne visada padeda, langai rasoja - jau atsirado pelėsis. Tenka darinėti langus, o su tuo darinėjimu išeina visa šiluma.
Įmanoma, tik kaina didoka, nes reikia montuoti mini rekuperatorius į kiekvieną patalpą, o vienas tikras mini rekuperatorius kainuoja apie 1000 Eur plius sumontavimas (reikia vertinti individualiai). Arba pigesnis variantas dėti į kiekvieną kambarį ventiliatorius, kiti juos irgi vadina mini rekuperatoriais tačiau tai ne rekuperatoriai. Tokio vieno kaina 290 Eur plius montavimas. Jie skiriasi tuo, kad tikrasis mini rekuperatorius grąžiną šilumą ir veikia pastoviai padavimas ir ištraukimas, o tie netikrieji jie 70 sekundžių pučia, 70 sekundžių traukia ir negrąžina šilumos.
Bute sudėti plastikiniai langai, deja trūksta gryno oro. I aukštas, tad palikti mikro padėties negalime, ar įmanoma įdėti kokias nors orlaides (ortakius)?
Taip įmanoma įsirengti orlaides. Orlaidės kaina 98 Eur + sumontavimas, skylės gręžimas dar 80 Eur. Tokias orlaides reikia dėti į kiekvieną kambarį.
Neseniai įsigijau lenkišką granulinį pečių Compit R747. Kūrenu spygliuočių medžio granulėmis. Sumažinus granulių padavimą ir po nepilnos paros pečius užgęsta, o degiklyje lieka sukietėję (prikepę) granulės. Kodėl?
Nuo šilumos iš granulių išsiskiria sakai kurie prikempa. Problemą išspręsite tik tada, kai pirksite geras granules.
Turiu problemą - didelė drėgmė namuose 65-75 proc. nepavyksta sumažinti. Galvoju statyti rekuperatorių rotacinį. Namas apie 80 kv.m. Domina sistemos, montavimo kaina. Kokį sprendimą pasiūlytumėte perteklinės drėgmės pašalinimui?
Pirmiausia Jūsų atveju rotacinis rekuperatorius netinka, nes jis grąžina drėgmę į patalpas. Perteklinei drėgmei pašalinti Jums reikalingas plokštelinis rekuperatorius. Kad tiksliai pasakyti kiek kainuotų visa sistema reikia atvažiuoti į vietą viską apžiūrėti ir tada galima pasakyti tikslią kainą.
Esame dujinio kondensacinio katilo paieškose. Bus šildomas namas, dviejų aukštų, grindinis šildymas, 160m2 šildomo ploto. B+, A klasės namas. Gyvens šeima 4-3 asm. Svarstome kokį rinktis ar su momentiniu vandens pašildymu ar su atskira (integruota) talpa? Galingumas? Ar tiesa, kad dujinio kondensacinio katilo tarnavimo laikas 5-7 metai?
Bet kuris dujinis katilas tarnauja apie 15 metų, aišku yra detalės, tokios kaip turbina, kurią reikia pakeisti, panašiai kaip Jūs rašote kas 5-7 metus, bet tai nėra brangus dalykas ir jeigu pečiui kas metus darysite aptarnavimus, kurių metu yra pamatomi smulkūs gedimai ir iškarto pataisomi, tai pečius tikrai tarnaus ilgai. Jūsų nuosavam namui tikrai geras variantas yra pečius su momentiniu vandens šildymu. Jums reikalingas apie 20kW dujinis katilas. Kainą labai sunku parašyti, nes yra tikrai nemažai gamintojų.
Noriu sužinoti galimybę šildyti elektra dideles patalpas 1700 kv.m, jeigu investuotume į saulės baterijas. Įmonė. Turime laisvo žemės ploto, stogas. Ar tai įmanoma?
Būtent šildytis neišeis, todėl, kad kai reikia šildymo mūsų klimato sąlygos yra tokios, kad nebūna saulės ir saulės baterijos nieko nepagamina.
Domina šildymo būdas. Namas 80 m2, labai šiltas, šių metų statybos. Viskas atlikta garantuotai kokybiškai mano rankomis. Grindys 25cm ESP 100, sienos 28 cm, perdanga 43cm, langai lauke softline 82 ir t.t. Šiuo metu montuojamas židinys su oro paskirstymo funkcija. Ventiliacija - savaiminė, be rekuperatoriaus. Dujų nėra, katilinė 1,5*0,9 metro, buvo numatytas šilumos siurblys, bet matau, jog neapsimoka. Kamino katilinėje nėra. Domina šildymo sistema, linkstu elektros link, nes šilumos siurblys neatsipirks per 10 metų.
Pirmiausia klausimas ar namas bus sertikuojamas A klasei? Jeigu taip, tai būtinai reikalingas rekuperatorius su vėdinimo sistema. Jeigu namas yra tikrai šiltas, tai pats geriausias ir ekonomiškiausias būdas ir yra šilumos siurblys oras-vanduo. Nesupykit, bet šildymas elektra, tai tikrai niekada neatsipirks. Šildytis elektra galima nebent laikinai, kol nėra normalios šildymo sistemos.
Domina kambario mini rekuperatorius. Jo savybės, galimybės.
Viskas priklauso nuo kainos. Galima pirkti mini rekuperatorių už 300 eurų, bet tai tik pavadinimas mini rekuperatorius ir galima pirkti už 1000, tai būtų tikras mini rekuperatorius.
Mąstome apie buto šildymo variantus. 2002 metų statybos mūrininis namas. Buto plotas - 110 kv. m., 1 aukštas virš garažo, 3 laukinės sienos bei vitrininiai langai. Didžiausia patalpa - svetainė su virtuve - 50 kv. m. Bute šiuo metu naudojami seni elektriniai radiatoriai. Visas namas neturi prieigos prie dujų ar centrinio šildymo. Ar galite patarti kokie sprendimai tokiame bute būtų ekonomiški? Šilumos siurbliai, nauji elektriniai radiatoriai, šildymo plokštės ar kita?
Jūsų atveju pats ekonomiškiausias variantas šildomos grindys ir šilumos siurblys oras-vanduo.
Kombinuotas horizontalus boileris Ariston Thermo 100 S.p.A. buvo pajungtas vertikaliai ir karšto vandens temperatūrą išlaikydavo iki 2 parų (nei su kietu kuro katilu, nei su elektra šildyti tą laiką nereikėdavo). Sumontavus tą patį boilerį horizontaliai karšto vandens temperatūrą laiko tik apie 2-3 val. (pvz. vakare pakūrenus kieto kuro katilą iš boilerio vanduo bėga apie 65-70 C karščio,o ryte vandens temperatūra būna tik drungnas, apie 30 C. Kokios gali būti priežastys, kad taip greitai ir/arba mažai būna karšto vandens?
Pirmiausiai reikia žiūrėti ar tikrai teisingai sumontuotas, ar neišimtas karšto vandens paėmimo vamzdelis iš boilerio, o gal būt jis nulūžęs. tai ir gali būti boilerio per mažai prišildančio vandens priežastis. Šiaip, kad tiksliai pasakyti reikia atvažiuoti į vietą apžiūrėti, tada galima pasakyti kas negerai.
Namas 140kv.m, dviejų aukštų, pirmas aukštas grindinis šildymas. Planuojame pirkti kombinuotą katilą, kad šildytis malkomis arba granulėmis. Kokie katilai yra patikimesni, ar verta rinktis kombinuotą katilą?
Šiuo metu Lietuvos rinkoje esantys katilai yra daug maš vienodos kokybės tik jų sumontavimas skiriasi prie vienų daugiau darbo prie kitų mažiau. Visas pagrindas yra granulių kokybė. kokio galingumo reikalingas katilas, jeigu nėra šio skaičiaus tai reikėtų žinoti kiek šiltinsis sienos ir kuo, kokie bus langai ir kiek šiltinsis stogas, ir kokios klasės bus namas.
Atėjo laikas vedžioti vandentiekio ir grindinio šildymo vamzdžius. Namas naujai statomas su mansarda. Pirmame aukšte (apie 70 kv.m.) grindinis šildymas, antrame (35 kv.m) - du žematemperatūriniai radiatoriai. Statysiu šilumos siurblį oras- vanduo. Norėčiau paklausti dėl gyvatuko 1-ame aukšte. Jei gyvatukas bus prijungtas prie šilumos siurblio ar reikės papildomo cirkuliacinio siurblio? Noriu naudoti karštesnį vandenį, kuris bus paruoštas virtuvei, dušams ir pan., bet ten recirkuliacijos neplanuoju.
Kadangi nebus recirkuliacijos, tai cirkuliacinis siurbliukas tikrai bus reikalingas.
Planuoju statyti namą, planuoju rekuperatorių. Domina ką galima padaryti su virtuvės gartraukiu. Ar yra rekuperatorių kur atskiras pajungimas gartraukiui? Koks būtų optimaliausias sprendimas?
Taip yra rekuperatorių kur jungiasi gartraukis, bet tikrai nepatariu to daryti, nes gartraukis turi būti atskirai išvestas per sieną arba į kaminą ir paprastai gartraukis yra ženkliai galingesnis už rekuperatorių, turiu omenyje ištraukiamo oro galią.
Ar galima kieto kuro katilinėje statyti ar pakabinti rekuperatorių? Kokio reikėtų naujai statomam A klasės 150m² namui?
Taip galima statyti rekuperatorių kieto kuro katilinėje. Jūsų namui reikia 300m3/h rekuperatoriaus.
Kokį šildymą patartumėte ir kuris yra geresnis ar šilumos siurblys oras vanduo, ar geoterminis?
Tai lygiaverčiai šildymosi būdai geoterminis prie didelių minusų (-20) dirba mažomis sąnaudomis, o oras-vanduo didelėmis sąnaudomis, bet geoterminio sąnaudos prie mažų temperatūrų yra didesnės negu oras-vanduo, todėl per visą šildymosi sezoną sąnaudos išsilygina.
Reikia naujos šildymo sistemos sovietmečiu statytam pastatui, kuriame įrengtas autoservisas ir parduotuvė. Šildomas plotas apie 600 kv.m Svarstome galimybę įsirengti šildymą suskystintomis dujomis, o šiuo metu šildome kieto kuro krosnimi ortakių pagalba. Ką galėtumėt patarti?
Jeigu yra galimybė pasijungti dujas, tai tikrai geras variantas, tada reikėtų pasistatyti radiatorius arba fankoilus, kurie pūstų šiltą orą. Jeigu darytumėte remontą servise pats geriausias šildymosi būdas yra šildomos grindys.
Individualus namas. Dabartiniai oro padavimo ir ištraukimo izoliuoti D160 lankstūs akustiniai ortakiai (su vata) iki rekuperatoriaus eina per nešildomą palėpę. Jie pavasarį rasoja, vata prisirenka vandens, iš jos bėga kondensatas arba žiemą net užšąla. Ortakių ilgis apie 7 ir 9m. Ar pūsto polietileno arba skardinis ortakis padengtas antikondensacine danga atlaikys ir nerasos arba neužšals tokio ilgio? Jei nelaikys, svarstau alternatyvą perdaryti ir montuoti ant stogo kaminėlius. Tada ilgis sutrumpėtų vietoje 8m iki 1m-3m. Ar rekuperatoriaus padavimui ir ištraukimui tinkami standartiniai izoliuoti vėdinimo kaminėliai?
Jeigu palėpė yra nešiltinta, tai bet koks ortakis turi būti izoliuotas mažiausiai 10cm vatos be jokių tarpelių. Visa ortakių rasojimo problema tik dėl blogo izoliavimo. Dar vienas klausimas kodėl yra sudėti lankstūs ortakiai?
Dabar naudojamas katilas Vienybė 16, norėtumėm turėti modernesnį šildymą. Namas 1982 metų statybos, mūrinis, 110 kv.m. Kol kas neapšiltintas, bet bus šiltinamas 10 cm polistirolu, šildymas - pirmas aukštas bus grindinis pilnai, antras radiatoriai. Šiuo metu sezonui sudeginam apie 10 kietmetrių malkų. Ką rekomenduotumėt tarp šilumos siurblio oras vanduo ir granulinio katilo? Norėtųsi optimaliausio varianto tarp kainos/kokybės ir nepriklausomybės nuo pečkurio darbo, taip pat kuo paprastesnio pajungimo esamos sistemos.
Jeigu norite būti nepriklausomi nuo pečiaus (nedirbti pečkuriu) tai siūlyčiau oras-vanduo šilumos siurblį, nes granulinis yra tas pats kas malkinis reikia valyti ir dar vienas didelis minusas tas, kad Lietuvoje nėra gerų granulių, nes visi bando pigesnę kainą pasiūlyti, o tas pigumas gaunasi tai, kad blogos granulės gadiną pečių nuo to ir prasideda visos bėdos. Šilumos siurblys oras-vanduo tikrai geras variantas ir pajungimas jo tikrai paprastesnis negu bet kurio kito kieto kuro pečiaus.
Norėtume įsirengt sename name grindinį šildymą. Katilas granulinis. Plotas apie 80m. Kokia galėtų būti preliminari kaina su darbais ir medžiagomis?
Grindinio šildymo įrengimo 1-o kvadrato kaina 14 Eur. su medžiagom ir su montavimu. Dar reikalingas kolektorius, jo kaina priklauso nuo Jūsų pasirinkto kolektoriaus + jo sumontavimas 85 Eur. Taip pat šildymo trasos, bet kiek jos kainuotų galima pasakyti tik atvykus į vietą. Taip pat dasidėtų transporto išlaidos tikrai nedaug.
Noriu įsirengti rekuperacijos sistemą į naujos statybos namą ir kiek domėjausi ortakiai yra apvalūs ir 125 diametro ir jie mažėjančia tvarka eina, o aš nelabai noriu leisti lubų žemiau Ir yra ortakiai plastmasinės gofros, 75 mm berods (mėlynos), tai nežinau ką pasirinkti, norėtųsi nežeminti lubų. Ką galima pasirinkti? Ar nebus blogai, jei rinksiuosi plastmasinius, ne metalinius vamzdžius? Ir ar reikia apšiltinti metalinius ortakius?
Jeigu pasirinksite plastmasinius lanksčius ortakius, nieko blogo neatsitiks tik tiek, kad šiek tiek kaina padidės, negu darant su cinkuotais ortakiais. Metalinius ar plastmasinius ortakius reikia šiltinti tada, kai jie eina pvz.: per neapšiltintą palėpę ar garažą, kuris yra nešildomas žiemos metu ir oro paėmimo ortakį būtinai reikia apšiltinti.
Noriu pasiteirauti kokį šildymo būdą ekonomiškai ir funkciškai efektyviausia būtu pasirinkti įrengtai gyvenamai palėpei (apšildymo stogo sluoksnis min. 25 cm vatos). Pirmame buto aukšte yra centrinis šildymas (keičiama vienvamzdė sistema į dvivamzdę, namas renovuojamas), virš buto įrengta gyvenamoji palėpė, be šildymo sistemos (tiksliau šiuo metu elektriniai radiatoriai sumontuoti). Pirmo aukšto plotas 60 m/kv, palėpės- 70 m/kv. Kokią sistemą pasirinkti, gal centrinį (yra galimybė pasijungti).
Pats geriausias būdas Jūsų atveju prisijungti prie centrinio šildymo. Jeigu to nenorite, tada labai gerai Jums tiktų palėpėje šilumos siurblys oras-oras (kondicionierius), kuris tikrai užtikrintų Jums komfortą ir dar vasarą galėtumėt atsivėsinti kas palėpėje vasarą tikrai aktualu.
svoko.jpg
Upelio g. 3, Rokų sen.
Kauno raj.