IĮ Gamona ekspertų komentarai

Gal pabandykite paveržti varžtus ant stogo dangos, jei tas barškėjimas kyla dėl stogo dangos, turėtų pagelbėti, bet jei tai vaikšto stogo konstrukcija (gegnės), tada belieka vietoj vatos naudoti IZOputas, kad sutvirtintų ir apšiltintų Jūsų stogo konstruktyvą.

Jei kalbėsime apie kokybišką poliuretaną stogo šiltinimui, tai rinktis reiktų uždarų porų, ne mažesniu nei 36kg/m3, dar geriau 42kg/m, pvz.: IZOputos.

Renovuojamiems daugiabučiams kaip naujai statomiems taikomi tokie patys LR teisės aktai. Uždarų porų purškiamojo poliuretano putos galėtų būti panaudotos renovuojamiems ir naujai statomiems pastatams ventiliuojamojo fasado sistemose, tačiau visoms sistemoms būtinas ETL. Deja ETAG 034 gairėse, mūsų manymu, dėl lobistinės veiklos, šiltinamosios medžiagos pagal EN 14315 nėra įtrauktos (purškiamojo poliuretano putos). Šiuo metu intensyviai diskutuojame su SPSC dėl galimybės padaryti NTL ir tokiu būdu sėkmingai naudoti renovacijoje.

Medinio namo lubų šiltinimui iš viršaus tiktų šiltinimo medžiaga - Izoputos. Nei plėvelių nereikia, ir storis nereikalingas didelis ir vandens nebijo. Tik pačiam pasidaryti nepavyks, nes reikalinga spec. įranga ir tam apmokyti žmonės.

Išlenktą pamato dalį šiltinkite purškiamomis poliuretano putomis. Uždarų porų tankis 50-60kg/m3. Putos tinka bet kokiems paviršių nelygumams.

Ilgaamžiškesnis ir gražesnis yra ventiliuojamas fasadas, bet jis įrengiant yra brangesnis, nei dekoras. Bet ilgalaikiame naudojime ir priežiūroje (kurios beveik nereikia), taip pat ir estetikoje, vis dėl to tampa pigesniu nei iš karto pasirinktas pigus variantas. Dėl izoliacijos ypatingai nesandariems blokeliams (fibo, keramika, keramzitas ir t.t.) geresnio šiltinimo būdo, kaip uždarų porų poliuretanas (60-80mm storio, 38-42kg/m3) šiai dienai nėra, tiek ilgaamžiškumui, tiek sandarumui, tiek kainai.

Juodžemis po pamatais niekada nesusistovės (primirksta, sušąla, išdžiūsta - pastoviai juda) ir palikti jį nerekomenduojama. Kaip Jūs manote ar 5cm EPS-o, kuris beje sudrėkęs ir sušalęs bus kaip betono, ledo gabalas, pakaks kaip amortizacinio sluoksnio? XPS bent jau neįdrėksta arba įdrėksta labai nežymiai.

Viskas priklauso nuo naudojamų sienoms šiltinti termoizoliacinių medžiagų ir darbų kultūros, kaip kas įrengiama.

Geriausias šlaitinio palėpės stogo šiltinimo sprendimas būtų uždarų porų poliuretanas. Tinkami visi, tik pagal užklausą supratau, kad virš lentų yra ruberoidas, kuris nekvėpuoja. Norint kokybiškai tai padaryti, su bet kokiomis šiltinimo medžiagomis reikia įrengti specialų tarpelį. Medžiagų tam reikalui yra įvairių. Viskas priklauso nuo sumos ir norimos kokybės.

Šiaip jau aidas būna, kai nėra apstatytas butas baldais ir garsas neturi kur "užsikabinti". Manau, kai statėte namą pastebėjote, jog tuščiame kambaryje yra girdimas aidas. Čia tik mano nuomonė, bet esu užtikrintas 95%, kad trūksta baldų, kilimų, sugeriančių garsą daiktų ir t.t.

Jei jaučiasi drėgmė, tai Jūs įtariate, jog tai per pamatą, o gal tai yra visuma grindys, sienos ir t.t. O gal tai kondensacijos pasekmė, t.y. kai šiluma susimaišo su šalčiu, per kažkokius nedidelius plyšelius ir tai yra rasos taškas? Čia manau yra daug nežinomųjų, todėl reiktų išsamesnių tyrimų.

Dirbame jau 12 metų su poliuretano putomis. Kvapas po 24h gali dar būti, bet mažai juntamas (su sąlyga, kad buvo palikti praviri langai išsivėdinimui), o po 48-62h jo turi visai nelikti. Na, o jei jis lieka, tai jau yra problema (kažkas su proporcionavimo įranga buvo blogai). Čia galima nustatyti tik gavus putos gabalą, koks buvo proporcionavimas ar medžiagos tankis.

Variantas A: Jei šiltinsite atviromis poromis, tai reikia tokio paties storio kaip ir su vata, bet čia teoriškai, o praktiškai, tai pakaktų 20-25 cm, nes pasiektumėte sandarumą, bet kaip ir vatai reikalingos įvairios apsaugos nuo vandens ir drėgmės.
Variantas B: Jei šiltinsite uždaromis poromis tai teoriškai reiktų 17 cm, bet praktiškai pakaktų 10-12 cm storio, nes čia ir sandarumas garantuojamas ir plėvelių jokių nebereikia, nes tos medžiagos vandens nebijo, skirtingai nei visos kitos šiltinimo medžiagos. Tiesa šis variantas brangesnis už atviras poras ~20% (įvertinus galutinį išpildymą).

Šiaip jokio skirtumo, abi vatos dulka (kvėpavimo ligomis sergančiam - peilis ir negalvokite, kad po apdaila dulkės nepatenka į patalpas), abi neatlaiko vėjo apkrovos (kas tiesiogiai įtakoja į Jūsų piniginę kurui įsigyti), abi labai imlios vandeniui jau nekalbant apie vandens garus (jei blogai įrengta garo izoliacinė plėvelė, o ją sandariai įrengi, ypač jei stogas sudėtingesnės konstrukcijos, ne taip paprasta). Vienintelis privalumas tai degumo klasė, bet ir ta veikia tik esant sandarumui, bet jei nėra sandarumo, tai ugnis lygiai taip pat plis kaip ir šiltinant su kitomis medžiagomis, juk šiltinimo medžiagos pačios neužsidega, dega kažkas kita.

Mes dirbame su uždarų porų putomis (IZOputos) 12-ka metų ir Jūs teisus klausdamas kaip atpažinti putas, bet neteisus, kad jos 3-is kart brangesnės, nepamirškite, kad jos 3-is kart efektyvesnės, tai ir varža, ir pasipriešinimas garui ir vandens įmirkiui, ir joms nereikia papildomo karkaso storinimo ar garo izoliacinės plėvelės.
O atskirti plika akimi pavyks tik nuo atvirų porų paspaudus ranka (atvirų porų yra minkštos 12kg/m3, kaip porolonas), bet labai sudėtinga atskirti nuo pusiau uždarų porų (nors ten taip pat deklaruojamos kaip atvirų porų putos, tik ant dokumentų gudriai parašyta, kad miu 80%, bet tikros uždarų porų putos prasideda nuo miu 95 su ne mažesniu nei 36kg/m3 tankiu) 28-30kg/m3. Čia Jums gali padėti medžiagos tankio svėrimas, išpjovus iš objekte apšiltintos vietos arba išpjovus ir išsiuntus į laboratoriją (tai mes atliekame). Nepamirškite, kad uždaras poras 38-42kg/m3 galima purkšti vienu sluoksniu ne daugiau nei 2,5cm storiu ir vėl ant viršaus užpurkšti sekantį sluoksnį tik medžiagai atvėsus apie 5-10min priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Ir taip surenkant sutartą storį, bet ne didesnį storį per dieną nei 10-13cm, nes medžiaga turi ataušti. Taigi darbo imlumas, ne tik žaliava, taip pat įtakoja į kainą, nes vyksta kur kas lėčiau.

Reikia ieškoti probleminių vietų lubose ir jas remontuoti arba perdaryti naujai įsivertinus galimas problemas.

Avies vilna būtų ekologiškiausia, tik kad ji labai brangi. O šiaip visos šiltinimo medžiagos turi chemijos, nes kitaip ten visokie gyviai ir grybeliai gyventų.

Muzikos mokyklos klasių garso izoliavimui turime puikiai tinkantį specialų gipsą su garsą izoliuojančia medžiagą.

Namus skiriančiai sienai atvirų porų poliuretano putos, plius specialūs gipso kartono lakštai su specialia guma, garso izoliaciniams sprendiniams.

Karkasinio namo sienoms apšiltinti: jei norite kokybiško varianto, siūlyčiau IZOputas, jei ekonominio - atvirų porų putų poliuretaną. KOKYBĖ-PIGIAUSIAS SPRENDIMAS.

Dažna problema, dėl triukšmo, įsirengus skardinį stogą, užtat pigu, šiltinimo medžiagos čia nieko dėtos. Dėl įkaitimo negalima nieko atsakyti nežinant ar yra stoglangiai, kokio dydžio yra langai į kurią pusę jie orientuoti ir nesvarbu ar tai pirmam ar antram aukšte vis tiek šiltas, išretėjęs oras yra lengvas ir kyla į viršų, dėl to pastogė gali įkaisti ir jei pastogėje sandaru, šitam orui nėra kaip pasišalinti. Šiaip atviros poros taip pat yra tik ekonominis pasirinkimas, bet ne geriausias. Labai svarbūs ir žmonės, kurie purškė atvirų porų putų poliuretaną. Jei termoizoliacijos darbai atlikti nekokybiškai ir nėra sandarumo, tai jokia vata Jūsų neišgelbės nei dėl triukšmo nei dėl šilumos - šalčio tiltelių (su ja pasiekti sandarumą labai ir net labai sudėtinga). Pasidarykite sandarumo testą, tai gali atsakyti į daugelį klausimų. Visko neaprašysiu daugiau info telefonu.

Tokiam nestandartiniam šilumos palaikymui patalpoje Jums pasiūlysiu IZOputas. Žinoma galite bandyti ir kitus būdus, bet jei nepasiseks ir reiks perdaryti, tai tada kaina nebebus esminis dalykas ir tikrai pabrangs, nes reiks viską išmesti ir daryti iš naujo. KOKYBĖ-PIGIAUSIAS SPRENDIMAS!

Rąstinis namas nėra šiltas tik dėl rąstų sujungimų, pats rąstas iš savęs yra šiltas, o tai reiškia jog jį reikia sandarinti. Čia siūlyčiau susidėti profilius ir užsandarinti su IZOputomis 40-50 mm storiu. Nereiks jokių garo ar vėjo izoliuojančių plėvelių ir namai bus jaukūs ir šilti. Esame ne vieną rąstinuką taip užsandarinę. Klientai kuriems tai padarėme visi 100% sako: jei vėjas pučia iš vienos pusės, reikia bėgti į kitą namo pusę, o jei vėjas pasisuka ir pradeda pūsti iš kitos pusės mes vėl kraustomės atgal, bet po jūsų darbų mes gyvename visame name ir nesvarbu iš kur pučia vėjas. Beje namo šildymui reikia žymiai mažiau kuro, o ir temperatūra namuose laikosi aukštesnė ir daug ilgiau.

Sakykite, o kodėl pasirinkote akmens vatą? Jūs paminėjote koks storis turėtų būti šiltinant akmens vata. Atsakau, jei nebus sandarumo ar vata susės, tai turėkite nors ir metrą storio, naudos nebus ir namai nebus šilti.

Nežinau kaip ten su vata, jei storis 55 cm. Ar ji įtraukusi vandens garų nepasunkės ir nesuspaus pati savęs (kas labai tikėtina), o suspausta tai ji tikrai neatliks savo funkcijų (gal tik teoriškai ant popieriaus gražiai atrodys, bet praktiškai realybė yra kitokia). Ar Jūs nebandėte pasidomėti perdangos šiltinimu poliuretano putomis, šiuo atveju atvirų porų (kaina 55 cm storio vienam kvadratui su darbais apie 30 eurų)?