UAB "City - Line LT" ekspertų komentarai

Geoterminis šildymas gal ir yra naudingesnė investicija į ateitį, tačiau su juo atsiranda ir daugiau papildomų darbų, todėl labai svarbu atsirinkti patikimus rangovus.

Jeigu būtų pasirenkama horizontali geoterma, reikėtų daugiau sklypo ploto. Jeigu vertikali – tuomet reikėtų gręžinių, o tai jau reiškia daugiau darbų ir didesnes išlaidas.

Kalbant apie oras–vanduo variantą, preliminarios kainos tokio tipo namui kaip Jūsų, su integruotu boileriu ir darbais, būtų maždaug tokios:
Panasonic – apie 8 000 €,
Midea – apie 6 300 €,
Daikin – apie 8 500 €.

Tai jeigu oras–vanduo sistema kainuoja apie 6 000–8 000 €, tai geoterminis variantas dažniausiai gali atsieiti apie 10 000–15 000 €.
Tad viskas remiasi į sklypo galimybes, finansines galimybes ir laiką.

Minėtiems oras vanduo modeliams išsiunčiau Jums pasiūlymą el paštu, turėsite klausimų papildomų klauskite. Dėl boilerio, galiu paskaičiuoti ir atskirą, nes jei didesnė šeima, tai vandens poreikis tampa didesnis.

Taip galima jungti akumuliacinę talpą prie 25 kW malkinio katilo su špižiniais radiatoriais ir nauda bus. Šiluma laikysis ilgiau po kūrenimo, reikės rečiau kūrenti, stabilesnė temperatūra radiatoriuose Svarbu: talpa bent 800–1000 l . Būtinas termostatinis vožtuvas katilo apsaugai. atskiri siurbliai katilui ir radiatoriams. Jei tai bus sumontuota teisingai – sprendimas protingas ir atsiperkantis.

Taip — tai visiškai normalu

Šilumos siurblys gali įjungti atitirpinimo (defrost) ciklą net tada, kai ant radiatoriaus/garintuvo nematyti šerkšno.

Kodėl taip būna:
Šerkšnas gali būti labai plonas (mikrosluoksnis) ir plika akimi tiesiog nesimatyti.

Didelė drėgmė + žema temperatūra → sistema „numato“, kad tuoj ims šerkšnoti, ir veikia prevenciškai.

Automatika dirba pagal jutiklius (temperatūrų skirtumą, laiką, darbo režimą), o ne tik „akimis matomą“ ledą.
Trumpi, dažni atitirpinimai padeda išlaikyti efektyvumą ir saugo įrangą.

Kada jau būtų nenormalu:

Jei atitirpinimas vyksta per dažnai (kas 20–30 min).

Jei po atitirpinimo krenta šildymo galia arba nešyla namai.

Jei girdisi keisti garsai ar atsiranda klaidų kodai.

Atsakymas. Dažna išorinio oras–vanduo siurblio darbo kontrolė nereikalinga, įrenginys veikia automatiškai, pakanka periodinės apžiūros ir profilaktinės techninės priežiūros kartą per metus.
Išorinį bloką galima statyti ant stogo, jei stogo konstrukcijos atlaiko apkrovas ir vibracijas, laikomasi triukšmo ir vibracijos izoliacijos reikalavimų bei numatytas patogus serviso priėjimas. Išorinio bloko nerekomenduojama montuoti ant stogo, jei neįvertintos vibracijos ir triukšmo perdavimo rizikos, nėra galimybės saugiai atlikti techninę priežiūrą arba neįrengtas tinkamas drenažas. Sprendimas galimas ir techniškai taikomas, tačiau turi būti pagrįstas projektu ir konstrukciniais skaičiavimais.

Oras–oras sistemą ekonomiškiausia naudoti nuolat palaikant pastovią temperatūrą. Dažnas išjungimas ir vėlesnis intensyvus šildymas paprastai sunaudoja daugiau elektros, ypač kai namas nėra A klasės.

Rekomenduojame sistemą laikyti įjungtą, o išvykstant – sumažinti temperatūrą 2–3 °C, bet ne visiškai išjungti.

A+++ klasės, ~117,5 m² naujos statybos namui dažniausiai pakanka 8–10 kW oras–vanduo šilumos siurblio. Toks galingumas užtikrina efektyvų šildymą ir karšto vandens ruošimą.

Rekomenduojame rinktis A+++ klasės įrenginį, pritaikytą žematemperatūrei sistemai (pvz., grindiniam šildymui). Tikslus galingumas parenkamas atlikus šilumos nuostolių skaičiavimą.

Vėdinimo oro kiekis skaičiuojamas pagal žmonių skaičių ir patalpų paskirtį, o ne pagal lubų aukštį.
Didelis lubų aukštis (5 m) neturi didelės įtakos reikiamam vėdinimo oro srautui, bet turi įtakos šildymo ir vėsinimo apkrovoms, nes didėja patalpų tūris.

Jeigu trūksta oro cirkuliacijos po renovacijos, geriausias sprendimas – mini rekuperatorius.
Jis per vieną įrenginį paduoda šviežią orą iš lauko ir ištraukia seną, todėl bute atsiranda normalus oro judėjimas. Skirtingai nuo paprastų vožtuvų ar ortakių, mini rekuperatorius nešaldo patalpų, nes turi šilumokaitį, kuris sušildo įeinantį orą.
Montavimas paprastas – nereikia vedžioti ortakių, tik gręžiama skylė lauko sienoje. Prižiūrėjimas minimalus, keičiasi tik filtrai. Toks sprendimas efektyviausias, ekonomiškiausias ir patogiausias , kad butas būtų gaivesnis ir nebūtų tvankumo.

Mano rekomendacija jums
Naudokite mini rekuperatorius, jei nenorite daryti didelės ortakių sistemos — tai pigesnis, mažiau invazyvus sprendimas.
Montuokite ne vieną vienetą, pakankamai, kad padengtumėte drėgniausias patalpas (pvz., miegamieji, vonios kambarys).
Užtikrinkite, kad valdymas leistų padidinti ventiliaciją, kai drėgmė per aukšta.
Po montavimo stebėkite drėgmės lygį ir reguliuokite rekuperatorių režimus, kol rasite balansą.

„Hibridinis inverteris verta rinktis, jei planuojate dabar ar ateityje naudoti baterijas – jis leis kaupti perteklinę energiją ir būti mažiau priklausomiems nuo tinklo.
Jei baterijų neplanuojate, kol kas pakaks įprasto inverterio.“

Žinoma, padėsiu. Jei oras–vanduo šilumos siurblys rodo žemą slėgį ir radiatoriai nešyla, tikėtina, kad problema yra šilumos nešiklio (vandens) kontūre. Žemiau – konkretūs žingsniai, kaip diagnozuoti ir spręsti situaciją:
Pagrindinės priežastys ir sprendimai:
1. Žemas sistemos slėgis (dažniausiai <1 bar)
Priežastis: išsileido vanduo iš sistemos arba nebuvo tinkamai pripildyta.
Sprendimas:
Patikrinkite slėgį valdymo skydelyje arba manometre.
Jei slėgis žemas – papildykite sistemą vandeniu iki 1.2–1.5 bar (kai sistema šalta).
Dažniausiai pildymo vožtuvas yra po vidiniu bloku arba katilinės mazge. Ieškokite žarnos arba čiaupo su ženklu „Filling loop“ ar panašiai.
2. Užsiorinusi sistema
Priežastis: po papildymo ar netinkamo išleidimo į sistemą pateko oro.
Sprendimas:
Orinkite radiatorius – pradėkite nuo aukščiausiai esančių.
Patikrinkite, ar cirkuliacinis siurblys negaudo oro (girdisi burbuliavimas).
Kai kuriuose siurbliuose reikia atlaisvinti centrinį varžtą (apsauginėje dangtelio dalyje) ir išleisti orą.
3. Sugedęs arba sustojęs cirkuliacinis siurblys
Priežastis: siurblys nefunkcionuoja – nėra cirkuliacijos.
Sprendimas:
Patikrinkite, ar siurblys veikia (dažnai jaučiamas vibravimas arba švelnus garsas).
Jei ne – patikrinkite saugiklius, relės veikimą, arba išjunkite ir įjunkite įrenginį.
Gali būti siurblio užstrigimas – reikalinga specialisto pagalba.
4. Užstrigęs trijų krypčių vožtuvas
Priežastis: vožtuvas neperjungia į šildymo režimą (gali likti karšto vandens pozicijoje).
Sprendimas:
Patikrinkite, ar įranga tikrai įjungta į šildymo režimą.
Jei nėra šildymo, bet karštas vanduo yra – labai tikėtina vožtuvo bėda.
Kartais padeda paprastas perkrovimas – atjunkite įrenginį nuo maitinimo 5 minutėms ir vėl įjunkite.
5. Valdymo klaida / klaidos kodas
Sprendimas:
Patikrinkite, ar valdiklis rodo kokį nors klaidos kodą (pvz. E1, E6, L5 ir pan.).
Jei yra klaidos kodas – perduokite jį man, padėsiu iššifruoti.
Papildoma patikra
Ar visi radiatoriai nešyla, ar tik dalis?
Ar įranga nešildo ir boilerio / grindų šildymo, ar tik radiatoriai?
Kokia lauko temperatūra?
Kada paskutinį kartą buvo papildyta sistema?

Ar tinka šilumos siurblys oras–vanduo rąstiniam namui su žemesne energetine klase?
Trumpas atsakymas – taip, tinka, tačiau reikalingas atsakingas parinkimas. Šilumos siurblys oras–vanduo šiais laikais yra viena populiariausių šildymo sistemų Lietuvoje, bet rąstiniai namai turi tam tikrų specifikų, kurias būtina įvertinti.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Namo šiluminės savybės
Rąstiniai namai dažnai būna mažiau sandarūs, o tai reiškia didesnius šilumos nuostolius. Tokiam namui šilumos siurblys turi būti galingesnis nei analogiško ploto A+ klasės pastatui.
Esama šildymo sistema
Oras–vanduo siurbliai geriausiai dirba su grindiniu šildymu. Jei name sumontuoti radiatoriai, reikėtų įvertinti jų šildymo plotą – galbūt reikės keisti juos į didesnius. Taip pat galima rinktis aukštatemperatūrį siurblį, kuris tinka senesnėms sistemoms.
Žiemos temperatūros
Rąstinis namas dažniau reaguoja į temperatūros pokyčius. Todėl svarbu rinktis tokį siurblį, kuris dirba efektyviai net esant -25 °C ar šaltesniam orui. Ne visi rinkoje esantys modeliai tam tinkami.
Ką rekomenduoju?
Apskaičiuoti reikiamą šilumos galią pagal namo plotą, šilumos nuostolius ir šildymo tipą.
Parinkti inverterinį šilumos siurblį, kuris efektyviai prisitaiko prie šilumos poreikio.
Rinktis modelius, kurie tinkami darbui šaltu oru – „Panasonic“, „Mitsubishi“, „Hitachi“, „LG“, ir kt.
Jeigu name yra ir krosnis ar kieto kuro katilas – galima derinti sistemas. Tokiu būdu oras–vanduo dirbtų kaip pagrindinis šildymo šaltinis, o katilas – kaip atsarginis šaltiniui esant itin žemai temperatūrai ar šilumos piko metu.
Kad galėčiau tiksliai pasiūlyti įrangą, man reikėtų šios informacijos:
Namo kvadratūra (naudojamas plotas m²)
Ar yra grindinis šildymas, ar radiatoriai?
Ar reikalingas vandens šildymas (boileris)?
Biudžetas (pvz., iki 5000 €, iki 7000 € su montavimu)
Ar svarbus gamintojas?
Pateikite šiuos duomenis, ir parinksiu konkrečius modelius bei pateiksiu pasiūlymą su visa komplektacija ir preliminaria kaina.

Labai geras klausimas – ar palikti akumuliacinę talpą, kai vietoje kieto kuro katilo įrengiamas oras–vanduo šilumos siurblys, priklauso nuo kelių konkrečių faktorių.
Kada palikti akumuliacinę talpą verta:
Maišyti su kita šilumos šaltiniu – pvz. jei planuoji naudoti ir:
liks senas kieto kuro katilas kaip atsarginis.
Sistema su radiatoriais ir dideliu vandens tūriu – akumuliacinė talpa padeda išlaikyti pastovesnę šildymo kreivę.
Jei turima talpa yra nauja, gerai izoliuota, ir nesinori jos išmesti – galima panaudoti kaip buferį.
Jei norisi apsaugoti siurblį nuo dažno įsijunginėjimo (ypač tarpsezonyje).
???? Alternatyva:
Jei vis tik norisi turėti buferį – galima montuoti mažesnę (~50–100 l) integruotą hidraulinę talpą, dažnai montuojama šalia arba su boileriu viename korpuse. Užima mažai vietos, bet „nugesina“ dažną kompresoriaus įsijungimą.

Taip, 260 litrų integruoto boilerio visiškai pakanka trijų asmenų šeimai, net jei yra du vonios kambariai, su sąlyga, kad:
Vandens naudojimo įpročiai yra vidutiniai (t. y. nesiprausiama vonioje vienu metu keliems žmonėms, nenaudojamos labai didelės talpos vonios dažnai).
Boileris yra efektyviai valdomas (turi programavimą, Wi-Fi ar išmanų valdiklį).
Visi nariai nesiprausia vienu metu – vanduo turi laiko šiek tiek atsigaminti.
Kodėl užtenka?
Standartiškai skaičiuojama ~50–70 litrų žmogui, jei naudojama dušo sistema.
Vonios kambarys reiškia galimą didesnį vienkartinį sunaudojimą, bet 260 l boileris realiai duoda apie 330–350 litrų mišraus vandens, nes karštas vanduo susimaišo su šaltu.
Jei turėsite oras–vanduo sistemą su integruotu boileriu, jis gali ir pildytis bei šildytis tuo pačiu metu – vadinasi, net jei šeima aktyviai naudojasi vandeniu, jo nepritrūks, jei sistema sureguliuota teisingai. Daugiau apie mus www.specdarbai.lt

Atsižvelgiant į Jūsų namo situaciją – 2008 m. statybos blokinis namas, apie 150 m² bendro ploto (120 m² naudingo), 2 aukštai, pirmame aukšte grindinis šildymas, antrame – radiatoriai, o taip pat turite įsirengę saulės elektrinę – šildymo sistemos modernizavimui rekomenduoju rinktis šilumos siurblį oras–vanduo.
Tai šiuolaikiškas, ekonomiškas ir patogus sprendimas, leidžiantis atsisakyti kūrenimo malkomis ir pilnai automatizuoti šildymą bei karšto vandens ruošimą.
Kodėl verta rinktis oras–vanduo šilumos siurblį:
Nereikia jokios priežiūros – veikia automatiškai visą sezoną.
Mažos eksploatacijos sąnaudos, ypač kai naudojama saulės elektrinė.
Tinka tiek grindiniam šildymui, tiek radiatoriams (jei radiatoriai pritaikyti žematempei sistemai).
Šildymo sistema veikia net ir esant -25 °C ar žemesnei temperatūrai.
Galima komplektuoti su boileriu karštam vandeniui bei valdymu nuotoliniu būdu (Wi-Fi).
Rekomenduojami įrenginiai Jūsų atveju:
Atsižvelgiant į namo šilumos poreikį, rekomenduojamas šilumos siurblio galingumas – 9–12 kW. Galimi modeliai iš mūsų asortimento:
Daikin Altherma 3, 9 kW – aukštos klasės, patikimas įrenginys su puikiu efektyvumu net prie žemų temperatūrų, galima komplektuoti su integruotu boileriu.
Panasonic Aquarea T-CAP 9 kW – puikiai tinka šaltam klimatui, stabiliai dirba ir prie -25 °C, geras pasirinkimas kai reikia šildyti tiek grindis, tiek radiatorius.
Midea M-Thermal 10 kW – vienas populiariausių pasirinkimų dėl gero kainos ir kokybės santykio. Modernus, tylus, su galimybe integruoti Wi-Fi valdymą.
Ką dar reikėtų žinoti:
Jei antrame aukšte radiatoriai yra seni (aukštatemperiai), gali reikėti juos keisti į didesnius arba žematemperius plokštuminius.
Jei neturite atskiro boilerio – galima montuoti komplektą su integruotu 190–250 l boileriu.
Sistemos montavimas vidutiniškai trunka 2–3 dienas.
Jeigu norite, galiu paruošti konkretų pasiūlymą su įranga, komplektacija ir preliminaria kaina. Tam reikėtų kelių papildomų detalių:
Ar yra esamas kolektorius grindiniam šildymui / radiatoriams, ar viskas sujungta per vieną kontūrą?
Kai tik gausiu šią informaciją – paruošiu Jums konkretų įrangos pasiūlymą su visais komponentais ir kaina. Jei reikės, galiu padėti ir dėl montavimo ar APVA paramos.

Ačiū, kad išsamiai aprašėte situaciją – tai labai padeda tiksliai suprasti problemą. Pabandysiu paaiškinti, kodėl kaupiasi drėgmė, ir ką galėtumėm padaryti.
Kodėl kaupiasi drėgmė?
Net jei butas atrodo sausas, drėgmė gali kauptis dėl šių priežasčių:
Nepakankama ventiliacija:
Nors turite vieną Mitsubishi VL-50 rekuperatorių, jis aptarnauja tik vieną patalpą – kitose patalpose drėgmė lieka viduje.
Dujinis šildymas + mediniai langai:
Dujinis šildymas ir mažesnė temperatūra langų paviršiuje sukuria sąlygas kondensacijai.
Mediniai langai su senesniu stiklo paketu gali „prakaituoti“ net jei patalpa atrodo šilta.
Vonios kambarys – didžiausias rizikos taškas:
Jei vonioje nėra atskiros ventiliacijos (pvz. ištraukiamo ventiliatoriaus), tai pirmas taikinys – ten kaupiasi drėgmė ir plinta pelėsis.

Ką galite padaryti? Mano rekomendacijos:
1. Papildoma ventiliacija (kiekvienai zonai):
Rekomenduočiau:
Papildomą rekuperatorių į antrą kambarį ar virtuvę.
Arba vietinį mini-rekuperatorių arba drėgmės jutikliu valdomą ištraukėją vonioje.
Pvz., modeliai kaip Olimpia Splendid „Ego“, Inventer PICO, arba Blauberg Vento Expert A50-1 Pro.
2. Automatinis vonios ventiliatorius su drėgmės jutikliu:
Tokie modeliai įsijungia kai santykinė drėgmė viršija 60 %.
Gamintojai: S&P Silent-100 CHZ, Blauberg, Vents iFan.
3. Langų sandarinimas ir mikroventiliacija:
Patikrinkite ar langai sandarūs, bet turėtų būti galimybė mikroventiliacijai – tai padeda „kvėpuoti“ patalpai net žiemą.
4. Drėgmės surinkėjas – laikinas sprendimas:
Jei ventiliacijos negalite įsirengti dabar – naudokite elektrinį drėgmės surinkėją (oro sausintuvą).
Pvz., Trotec, Meaco, Argo Dry – ypač žiemą arba rudens sezonu.

Minimalus ir rekomenduojamas atstumas tarp oras–vanduo šilumos siurblio išorinio ir vidinio blokų labai priklauso nuo pasirinkto gamintojo ir konkretaus modelio. Dažniausiai šis atstumas svyruoja nuo 2 iki 5 metrų, tačiau:

Kai kurie gamintojai leidžia minimalią trasą nuo 2 m, tačiau per trumpas atstumas gali apsunkinti vamzdynų išvedžiojimą ir priežiūrą.
Rekomenduojama palikti bent 3–5 metrus, kad sistema veiktų efektyviai ir būtų lengva atlikti montavimo bei aptarnavimo darbus.
Maksimalus atstumas dažnai leidžiamas iki 15–30 metrų, jei naudojami tinkami vamzdžiai, šilumos izoliacija ir papildomas freonas.
Be to, svarbu atsižvelgti ne tik į ilgį, bet ir į:
aukščio skirtumą tarp blokų (dažniausiai leidžiama iki 10–15 m),
freono trąsos diametrą ir ilgį (viršijus rekomendacijas reikia papildomai pildyti freoną),
šilumos nuostolių riziką ilgesnėje trasoje.
Trumpai tariant – optimalus ilgis dažniausiai yra 3–5 m, bet tiksli vertė turi būti derinama pagal įrangos techninę dokumentaciją.

Jei norite ant šlaitinio daugiabučio stogo (27 butai) įsirengti saulės elektrinę virš jums priklausančios palėpės – taip, reikės kitų gyventojų sutikimo.
Trumpai kodėl:
Stogas yra bendrojo naudojimo konstrukcija, net jei jūsų palėpė yra po juo.
Jokie individualūs statiniai ar įrenginiai (pvz. saulės moduliai, šilumos siurbliai su išoriniais blokais ir pan.) negali būti montuojami be bendrasavininkų sutikimo – t. y. daugumos (dažniausiai 50% +1) ar net 100% sutikimo, priklausomai nuo montavimo būdo ir vietos.
Reikės ir:
Bendrijos arba administratoriaus pritarimo.
Statybos leidimo, jei įranga bus laikoma statiniu (pvz., virš tam tikro dydžio ar ant specialių konstrukcijų).
Derinimo su elektros tinklais (ESO), jei planuojate naudoti saulės energiją su atsiskaitymu ar kaupimu tinkle.
Ką rekomenduoju:
Pasikalbėkite su namo administratoriumi arba bendrija.
Paruoškite aiškų planą: kiek modulių, kokio galingumo, kaip bus tvirtinama, ar nesumažės kitų gyventojų galimybės naudotis stogu.
Surinkite rašytinius sutikimus, jei reikia – kvieskite susirinkimą.

Dėkui už išsamų aprašymą. Šiuo metu mes nerealizuojame saulės elektrinių įrengimo paslaugų, todėl negalime pateikti nei atsiperkamumo skaičiavimų, nei pasiūlymų šiai sistemai.
Tačiau jei jau turite oras–vanduo šilumos siurblį, 10 kW įvado galia dažniausiai yra pakankama, ypač jei naudojate elektrą apgalvotai (pvz., siurblį jungiate vakarais, turite dviejų tarifų skaitiklį).
Jeigu svarstytumėte ir kitus energijos taupymo ar šildymo optimizavimo sprendimus – galėčiau padėti su papildomu boilerio valdymu, šildymo automatizacija ar energijos skirstymu. Jei domina – parašykit.
Jei ateityje pradėsime dirbti su saulės elektrinėmis, mielai informuosiu!

Taip, galima – bet yra keli labai svarbūs aspektai, kuriuos reikia įvertinti prieš montuojant kondicionieriaus išorinį bloką ant stogo.
Taip, techninė galimybė montuoti ant stogo yra, tačiau būtina laikytis šių sąlygų:
1. Tinkamas stogo paviršius
Plokščias stogas – geriausia situacija, galima montuoti ant specialių stovų (metalinių ar guminių padų).
Šlaitinis stogas – sudėtingiau: reikės tvirtinti ant konstrukcijų arba prie frontono.
2. Tvirtinimo sistema
Naudojami specialūs stogo stovai, kurie nepažeidžia hidroizoliacijos (pvz., su guminiu pagrindu arba betoniniais svoriais).
Reikia įsitikinti, kad apkrova tolygiai pasiskirstys, kad nesusilpnėtų stogo konstrukcija.
3. Vamzdyno ilgis ir aukščio skirtumas
Gamintojai nurodo maksimalų leidžiamą vamzdyno ilgį ir aukščio skirtumą tarp vidinio ir išorinio bloko.
Pvz., dauguma įrenginių leidžia iki 10–15 metrų aukščio skirtumą, bet reikėtų patikrinti pagal konkretų modelį.
Jei vamzdynas ilgas – būtinas papildomas freono įkrovimas.
4. Priežiūros galimybės
Reikia numatyti, kaip serviso meistras pasieks įrenginį, nes garantinis aptarnavimas reikalaus prieigos.
Jei prieiga sudėtinga – gali prireikti papildomos platformos ar liuko.
5. Triukšmo aspektas
Ant stogo triukšmas mažiau girdimas, bet reikia įvertinti, ar viršuje nėra kaimynų langų ar miegamųjų.
Apibendrinant:
Taip – montuoti galima, jeigu:
Leidžia stogo konstrukcija
Parenkami tinkami stovai
Atitinka gamintojo ribas dėl vamzdžių ilgio ir aukščio
Jei norite – galite atsiųsti trumpą aprašymą (kiek aukštų namas, stogo tipas) – patikslinsiu pagal konkrečią situaciją.

Situacija tikrai verta dėmesio.
Pagal jūsų pateiktą informaciją: namas ~200 m², statytas 2008 m., šildomas Thermia Comfort 10 šilumos siurbliu (9,4 kW). Žiemos mėnesiais sunaudojote apie 1500 kWh per mėnesį tik šildymui ir karštam vandeniui. Tai – didokas skaičius, ypač turint omeny, kad tokio tipo siurblys turėtų veikti gana efektyviai, jei viskas tvarkinga.
Ką rekomenduoju patikrinti:
Temperatūros reguliatoriai / termostatai. Jei jie seni ir „nesusikalba“ su siurbliu – gali peršildyti patalpas, net jei to nereikia. Vertėtų juos pakeisti į šiuolaikinius, programuojamus variantus.
Siurblio būklė. Thermia Comfort – patikimas, bet ne amžinas. Jei nebuvo atlikta profilaktika per pastaruosius 3–5 metus, gali būti, kad:
Sumažėjo šilumos siurblio efektyvumas (COP).
Yra cirkuliacijos sutrikimų (siurblys „pumpuoja“ per mažai arba per daug).
Įsijungia elektrinis tenas dažniau nei turėtų – o jis elektros „suvalgo“ kaip už keturis.
Šilumos nuostoliai. Galbūt kažkas pasikeitė pastato konstrukcijoje – langai, durys, stogo ar sienų izoliacija?
Karšto vandens ruošimas. Ar boileris veikia pagal grafiką? Gal ruošia vandenį visą parą?
Normali riba?
1500 kWh per mėnesį žiemos metu – dar nėra tragedija, bet tai viršija vidutinį efektyvios sistemos suvartojimą tokiam namui. Pavyzdžiui, su nauju oras–vanduo siurbliu su COP 4+ – sąnaudos galėtų būti ~800–1000 kWh/mėn. Norėčiau padėti detaliau – gal galėtumėte atsiųsti dar informaciją:
Kiek metų šilumos siurbliui oras vanduo?
Kokios energetinės klasės namas?
Ar turite grindinį ar radiatorinį šildymą?
Koks karšto vandens ruošimo sprendimas?
Kada paskutinį kartą buvo atlikta techninė profilaktika?

Jei žiūrim 20 metų į priekį:
Dujinis (jau sumontuotas):
Jokios papildomos investicijos dabar.
Brangios ir nepastovios dujų kainos.
~100,000 € per 20 metų (eksploatavimas + priežiūra).
Mažiau ekologiška, gali brangti dėl taršos mokesčių.

Geoterminis (įrengiant dabar):
Didelė pradinė investicija (25–40 tūkst. €).
Mažos sąskaitos, ilgaamžė sistema.
~60,000–75,000 € per 20 metų.
Ekologiška, didina namo vertę.

Išvada:
Geoterminis labiau atsiperka per laiką, ypač tokiame dideliame name. Kadangi vis tiek bus rekonstrukcija – verta rimtai svarstyti.

Taip, granulinį katilą galima jungti į šildymo sistemą su akumuliacinėmis talpomis. Tai padeda efektyviau panaudoti šilumą, sumažina katilo užsiteršimą ir leidžia optimizuoti jo darbą.

Džiaugiamės galėdami informuoti, kad jūsų namas, turintis A++ energetinę klasę, yra ypač šiltas ir energiškai efektyvus. Atsižvelgiant į jūsų poreikius, kai lauko temperatūra siekia -20 °C, jūsų namui reikalinga tik 2,67 kW šilumos galia.

Siūlome jums du patikimų ir rinkoje lyderiaujančių gamintojų šilumos siurblius – Panasonic ir Daikin. Šie gamintojai garsėja savo aukšta kokybe, ilgaamžiškumu bei efektyvumu net ir esant ekstremalioms oro sąlygoms. Be to, tai yra populiariausi šilumos siurbliai Lietuvos rinkoje, kuriuos jau pasirinko daugybė patenkintų klientų.

1. Panasonic Aquarea HP All in One šilumos siurblys oras-vanduo KIT-ADC05K3E5 (K Karta) 3kW tenas (-25°C) - 6013.00 Eur.

2. DAIKIN ALTHERMA 3 šilumos siurblys oras-vanduo ERGA04EV/EHVH04S18E6V su 6kW rez. tenu, 180l talpa, 220V - 7449.82 Eur.

Monoblokas ir split tipo šilumos siurbliai yra skirtingi šilumos siurblių tipai, kurie naudojami šildymui ir aušinimui. Abu naudoja šaltnešį, tačiau jų konstrukcija ir veikimo ypatybės skiriasi. Štai pagrindiniai skirtumai, privalumai ir trūkumai:

Monoblokas
Monoblokinis šilumos siurblys yra vieno bloko sistema, kurioje visi komponentai (kompresorius, šilumokaitis, cirkuliaciniai siurbliai ir kt.) yra sumontuoti viename korpuse, kuris paprastai montuojamas lauke.

Privalumai:

Paprastesnis montavimas – nereikia šaltnešio vamzdžių jungčių, nes šaltnešis yra uždaroje sistemoje gamykloje.
Mažesnė nuotėkio rizika – šaltnešis yra gamykliškai užpildytas ir uždaras, todėl sumažėja galimybė, kad šaltnešis ištekės.
Tinka paprastiems įrengimams – montuojant nereikia šaldymo sistemos specialisto, todėl įrengimas gali būti pigesnis.
Mažesnė priežiūra – dėl uždaro šaltnešio kontūro mažiau problemų susijusių su nuotėkiais ar papildymu.
Trūkumai:

Paprastai mažesnės galimybės – monoblokai dažnai turi mažiau individualizavimo ar pritaikymo galimybių.
Galimos didesnės šilumos nuostoliai – šilumos nuostoliai gali būti didesni, nes karštas vanduo cirkuliuoja nuo lauko į pastatą per ilgesnius vamzdžius.
Reikalavimai patalpoms – lauko blokui reikia tinkamai apsaugotos vietos, kad būtų išvengta užšalimo ekstremaliose sąlygose.
Split sistema
Split šilumos siurblys turi du atskirus blokus: lauko bloką (su kompresoriumi ir šilumokaičiu) ir vidaus bloką (su šilumos paskirstymo įranga). Tarp šių blokų jungiasi šaltnešio vamzdžiai.

Privalumai:

Efektyvesnis šilumos perdavimas – šaltnešio vamzdžiai leidžia šilumą perduoti efektyviau, nes išvengiama šilumos nuostolių cirkuliuojant karštam vandeniui.
Lankstumas – galima lanksčiau įrengti vidinius ir išorinius blokus atsižvelgiant į pastato ypatybes.
Didesnė šildymo galia – split sistemos dažnai tinkamos sudėtingesniems arba didesniems projektams.
Tylesnis veikimas – vidiniame bloke nėra kompresoriaus, todėl patalpose triukšmo lygis paprastai yra mažesnis.
Trūkumai:

Sudėtingesnis montavimas – reikia specialisto, kuris galėtų prijungti šaltnešio vamzdžius ir užtikrinti tinkamą sistemos veikimą.
Didėja nuotėkio rizika – šaltnešio vamzdynų jungtys turi būti sandarios, kad išvengtumėte šaltnešio nutekėjimo.
Brangesnis įrengimas – dėl sudėtingesnės instaliacijos ir poreikio turėti sertifikuotą specialistą, montavimo kaštai yra aukštesni.
Kuris geresnis?
Monoblokas tinka:

Jei ieškote paprastesnio, pigesnio sprendimo.
Jei norite sumažinti techninės priežiūros poreikį.
Mažesniems namams ar projektams su ribotais šildymo poreikiais.
Split tinka:

Jei reikia efektyvesnio ir lankstesnio šilumos perdavimo.
Jei turite didesnį namą ar sudėtingesnį projektą.
Jei norite sumažinti triukšmą vidaus erdvėse.
Abu variantai turi savo paskirtį, todėl pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, biudžeto ir objekto specifikos.