Rodomi įrašai 1-24 iš 24.
Ar reikia izoliuoti ortakius antikondensacine izoliacija? Kas gali nutikti, jei vėdinimo sistemos ortakiai nebus izoliuoti?
Būtina izoliuoti lauko oro ortakius. Vidaus oro ortakių izoliavimas priklauso nuo montavimo aplinkos. Jei aplinka šalta, izoliuoti būtina. Jei šilta - nebūtina. Izoliacijos storį paskaičiuoja projektuotojas.
Kokia būtų vėdinimo sistemos kaina 100 m2 namui? Kas lemia vienos ar kitos vėdinimo sistemos kainas?
Tokio dydžio namo rekuperacinės sistemos kaina 2800-3500 Eur. Kaip ir suprantama, lemia medžiagų ir įrenginių gamintojai, jų kainos. Jei sistema kainuoja 2800 Eur, tai medžiagos pigios. Ir atvirkščiai. Jei biudžetas spaudžia, tai neturite kito pasirinkimo. O jei galite investuoti, tai investuokite į geresnes medžiagas.
Ar galima naujos statybos name įsirengti vėdinimo sistemą, kurioje nebūtų siurblių ar ventiliatorių?
Galima vėdinimo su rekuperacija nedaryti, jei šį energijos išmetimo atvejį kompensuos kiti atsinaujinantys šaltiniai. Bendrai, atsisakyti rekuperacinės sistemos yra didelė klaida. Šio klaidos ir pasekmių ištaisymas kainuos didesnius pinigus. Aišku, galite rizikuoti, tai Jūsų namas.
Kokie plastikinių ortakių pranašumai/minusai lyginant su metaliniais rekuperacinės sistemos ortakiais? Nedidelio gyvenamojo namo atveju (115 kv. m).
Pagrindinis pliusas naudojant plastikinius ortakius - taupomas aukštis. Lubos mažiau nusileidžia. Taip pat su plastikiniais ortakiais paprasčiau dirbti. Minusai: brangiau kainuoja, rekuperatorius sunkiau dirba. Jei vėdinimo specialistas geras, jam jokio skirtumo su kuriais ortakiais dirbti. Jei meistrelis su patentu, tada aišku siūlys su plastikiniais. O bendrąją prasme skirtumų esminių nėra. Svarbu pasisamdyti ne pigiausią įmonę darbams atlikti.
130kv m silikatinių plytų namas. Oro tarpas apšiltintas "ekovata". Domina kokią šildymo sistemą pasirinkti, preliminari geoterminio šildymo kaina.
Na į tokį nedidelį namą ir dar plytinį, tikrai nesiūlau investuoti į geoterminį. Sumokėti pinigai neatsipirks per kelis dešimtmečius. Aišku lyginant su šilumos siurbliu ORAS/VANDUO PANASONIC įranga, kurio ekonomija jau prilygsta geoterminiam šildymui, lyginant visus metus (žiemą prie -20 geoterminis butų ekonomiškesnis, o prie teigiamų temperatūrų ekonomiškesnis ORAS/VANDUO PANASONIC). Investuojate apie 2 kartus mažiau, o gaunate tas pačias išlaidas.
Statau nedidelį kotedžą, kurį išnuomosiu biuro veiklai. Bendras plotas 140 kv. m. Šildymas numatytas grindų, kondensacinis dujų katilas, pastatas šiltas, geri langai, ... - A energetinės klasės. Planuojame statyti rekuperatorių, tačiau reikia ir sprendimo dėl šaldymo, nes tokiame plote dirbs apie 16 žmonių visi su kompiuteriais, tai tikrai vasarą prikaitins pastatą. Koks geriausias sprendimas? a) Gal prie grindų šildymo sistemos galima kažkaip primontuoti šaldymo bloką, kad vėsintų grindis? b) Gal galima kažkaip šaldymo bloką įmontuoti prie bendros ventiliacijos sistemos, prie kurios prijungtas ir rekuperatorius?
Jei norit į tą pačią sistemą pajungti vėsinimą, siūlau montuoti šilumos siurblį ORAS/VANDUO su šaldymo funkcija. Viena investicija, kelios funkcijos, mažos sąnaudos. Jei visgi pasiliekat su dujiniu katilu, reikia mastyti apie atskirus kondicionierius ir atskirą vėdinimo sistemą. Nes šias sistemas apjungti kainuos žymiai brangiau, užims labai daug vietos, naudos daugiau elektros ir kiti minusai.
Ketinu 3 aukštų nuosavame name, 3 aukšte (palėpės tipas, aukštas šlaitinis stogas, aukšte šone stovi kaminas) įsirengti gyvenamas patalpas. 1 aukštas atskirtas nuo 2, šildosi atskiromis sistemomis dujiniais katilais. Plotas - 100m2. Bus apšiltinamas stogas, sienos iš vidaus. Koks būtų optimaliausias šių patalpų apšildymo būdas?
Jei norite ekonomiškos ir jokios priežiūros nereikalaujančios šildymo sistemos, siūlau pamąstyti apie šias sistemas: 1. Šilumos siurblys oras/vanduo. 2. Šilumos siurblys oras/oras. 3. Ekošildytuvai, infra šildytuvai. Kiekviena sistema turi savų pliusų ir minusų. Belieka tik pasirinkti. Jei domina optimaliausias sprendimas, kainos ir efekto geriausias derinys, tai bus infra šildymas.
Norėčiau granulinio katilo su mobiliuoju moduliu pilnai automatiziuoto sodo namelui ar kažko panašaus. Retai būnu, nes žiemą šalta. Norėčiau, kad šildymo sistema reikalautų nedaug priežiūros ir galėčiau kuo rečiau prižiūrėti, gal ir iki mėnesio laiko ar net ilgiau.
Jei mastote apie ekonomišką ir priežiūros visai nereikalaujančią šildymo sistemą, tai katilo visai nesiūlau. Verčiau pamąstykit apie: 1. Šilumos siurblius oras/vanduo. 2. Šilumos siurblius oras/oras. 3. Infra šildymo plokštes. Jei norite išsisukti su optimaliausiu variantu (maža investicija ir pigus šildymas), rinkitės infra šildymo plokštes. Kaip tik neseniai vienas šiaulietis kai tik tokį variantą ir pasirinko sodo nameliui, kurį ruošia gyvenimui. Jo tokį apsisprendimą nulėmė kolegų draugų teigiama patirtis su šiais šildytuvai bei lankstus, ekonomiškas ir jokios priežiūros nereikalaujantis šildymas. Jei bus įdomu pasikalbėti, duosiu kontaktą. Labai malonus ir bendraujantis žmogus. Jei visgi šie šildytuvai nepatinka, galite rinktis šilumos siurblius. Nemažai jūsų kraštiečių jau pasirinko šilumos siurblių variantus ir džiaugiasi teisingu ir pasiteisinusiu sprendimu.
Domina kolektorių sistema karšto vandens ruošimui ir patalpų šildymui, akumuliacinė talpa. Namas 180 kv.m. Domintų vertikalūs, montuojami prie sienos.
Jūs turite omenyje saulės kolektorius? Jei taip, tai saulės kolektoriai pagamins šilumos tik karštam vandeniui. O kai reikės ir šildyti patalpas, vis tiek vos pakaks tik karštam vandeniui ruošti. Tad šildymas nuo saulės sistemos nelabai gausis. Jei rimtai galvojate apie labai ekonomišką karšto vandens ruošimą ir šildymą, siūlyčiau rinktis šilumos siurblius ORAS VANDUO. Juo labiau investicija labai panaši kaip į saulės kolektorius.
Prašytume pakomentuoti rotacinio rekuperatoriaus efektyvumą mūsų atveju (be pašildymo). Esant lauke +3, ištraukiamo iš kambario +18.7c, į patalpas tiekiamo +9.4c, į lauką šalinamo +8,3c. Ar efektyvumą lemia tik rekuperatorius?
Įtariu, kad rekuperatorius dirba visu pajėgumu. Sumažinkite greitį ir turėtumėt pamatyti skirtumą. Taip pat priklauso nuo: rotorio parametrų, oro drėgnumo, gamintojo, modelio. Pardavėjas ar montuotojas turėtų šią situaciją pakomentuoti.
Namas 11m2. Kokio galingumo reikėtų rekuperatoriaus? Kokios elektros sąnaudos? Kiek kainuotų pats rekuperatorius ir montavimas?
Norint užtikrinti higienines normas Jums reikėtų rekuperatoriaus, kuris tiek apie 200 m3/h prie tam tikro pasipriešinimo (Pa).Jo kaina apie 1300,0-1500,0 €, kalba eina apie rekuperatorių su rotaciniu šilumokaičiu. Norint turėti rekuperatoriu, kuris galietu tiekti daugiau negu higienines normas ir patalpose vykdytų didesnė oro apykaita reikėtų tokiam namui apie 400 m3/h rekuperatoriaus. Jo kaina apie 1500,0-1700,0 €. Elektros sąnaudos, jai protingai naudojant be elektrinio teno,įjungus visą mėnesį kiaurą parą, tai ventiliatorių darbui apie 10,0 € papildomai prie elektros kainos. Sumontavimas priklausomai nuo fakto, kokių medžiagų reikia ir koks montavimo sudėtingumas, paprastai nustatomas vietoje susitikus.
Gyvenu name, vakar pastebejau,kad viename kambaryje šalta, pastebėjau, kad pusė šalto radiatoriaus. Nuorinau, bet oras ėjo su vandeniu ir tas pats. Pastebėjau, kad vamzdeliuose, kuriais ateina vanduo, vienas karštas, kitas šaltas, šyla tik viršus radiatoriaus, neišmanau nieko, žinau tik kaip nuorinti, šaukiuosi pagalbos iš Jūsų. Suprantu, kad oro kamštis ko gero, bet nežinau, kaip jį pašalinti? Pas mane katilas vedrus, pirmas aukštas grindinis šildymas, antras radiatoriai, 2 siurbliukai, 2 radiatoriai nešyla, vienas šyla puikiai, abu vamzdeliai karšti.
Iš jūsų aprašyto epizodo radiatorius puikiai šyla, radiatoriai taip sukonstruoti kad temperatūrų skirtumas tarp įeinančio ir išeinančio vamzduko būtų apie 20*. taigi jeigu iš katilinės paduodama 50* C vanduo tai sugryžta apie 30* C, o esant labai geram aušinimui ir visi 20. tokios temperatūros jau nejaučiate. tas radijatorius kurio vamzdukai tuo momentu buvo karšti abu matomai buvo pridarytas trmostatinio ventilio ir šilumos nukrovimas nevyko. Jeigu jums toje patalpoje kur tariamai šaltas radiatorius maža temperatūros turite didinti patį radiatorių, ar balnsuoti šildymo sistemą. Čia jau be specialisto neapseisite.
Ieškau rekuperatoriaus kuris veiktų žemose temperatūrose (-25 laipsniai). Oro kiekis apie 200 m3. Ar galėtumete ką nors pasiūlyti?
Kad rekuperatorius dirbtų visą laiką prie tokių temperatūrų, tai reikia dėti prieš rekuperatorių oro šildytuvą (vandeninį ar elektrinį). Jei žiūrint Lietuvos klimato sąlygas, -25 laipsniai per pastarąsias žiemas buvo tik kelis kartus ir trumpą laikotarpį, tai nelabai ir verta dėti ten, kad pašildytų įeinamą šaltą orą iš lauko, bus labai neekonomiška. Aš siūlyčiau Jums komfovent, Amalvos, lietuvių gamintus rekuperatorius su rotoriniais šilumokaičiais, kurie gali dirbti iki aukštų minusinių temperatūrų (apie -20 ir daugiau), priklausomai nuo oro sąlygų. Be to rekuperatorius turi užšalimo automatiką. Jei rekuperatorius jau apšąlinėja, automatika stabdo šalto oro paėmimą iš lauko, ištraukinėja iš patalpų šiltą orą ir atsišildo, tada vėl toliau normaliai veikia.
Projektuoju A + energetinio efektyvumo namą, tad norėčiau paklausti, kokį tinkamiausią variantą rekuperacinei sistemai, kokia būtų kaina ir ar jus teikiate projektavimo paslaugas? Namas butu vieno aukšto su įrengta mansarda, ~140 m2
Galime pasiūlyti tradicinę rekuperacinę vėdinimo sistemą iš cinkuotos skardos ortakių, su pilna cirkuliacija ir rotaciniu rekuperatoriumi, kuris geriausiai tinka Lietuvos klimato zonai. Kaina pačios rekuperacinės sistemos su įrengimu, rekuperatoriumi, paleidimu ir derinimu sviruoja nuo 3-4 tūkst. €, priklausomai nuo situacijos. Jai reikia galime ir padaryti techninį projektuką, jo kaina reikia pasiderinti, dažniausiai būna apie 1,5 € už kvadratinį metrą.
Kokį katilą pasiūlytumėte, jei namo šildomas plotas yra 140 kv. m. Pirmas aukštas - grindinis šildymas, antras aukštas radijatoriai, išskyrus vonios grindis, jos yra grindinio šildymo. Kokio galingumo ir kokio kuro katilą siūlytumėt, katilinė maža vos 6 kv. m. Aš pats galvojau apie granulinį.
Jūsų atveju, kai maža katilinė aš Jums siūlyčiau šilumos siurblį oras/vanduo. Ekonomiškas šildymas, nereikia didelės katilinės, nereiks kažkur laikyti ar transportuoti kieto kuro ar granulių. Labai patogus sprendimas, kuris Jums padeda sutaupyti laiko ir galite pamiršti tokius darbus kaip kaminų valymas, kietu kuro laikymas, transportavimas, pačio katilo valymas ir pan. Investicija į patį įrenginį šiek tiek didesnė, bet kai pradėtumėme vertinti kitus aspektus, šilumos siurbliui nereikia kamino, pakanka mažai vietos katilinėje, nereikia transportuoti ir sandėliuoti kuro ir rūpintis iš kur jo gauti, katilinė neturi atitikti specialų priešgaisrinių reikalavimų, įvertinus visus šiuos aspektus gauname, kad investicija į šilumos siurblį dar gaunasi pigesnė ir šildymas ekonomiškesnis. Galim pračiau aptrati viską telefonu, jai sudomino skambinkite.
Kaip ir pagal ką pasirinkti ortakių sistemą individualiam gyvenamajam namui: skardinius ortakius, lanksčius ortakius ar gal dar kokie yra?
Ortakių sistemą individualiam gyvenamajam namui reikėtų rintis pagal Jūsų norus ir galimybes, svarbiausi aspektai būtų oro kiekis ir ortakio diametras, jai bus prastai parinkti ortakio diametrai, oro greitis viršys leistiną oro greitį ir tada gali girdėtis švilpimas, kuris kels diskomfortą patalpose. Realiai jai lubos leidžiamos labai nedaug iki 10 cm, galima daryti su lanksčių ortakių sistema, jai daugiau rekomenduotina daryti su cinkuotos skardos ortakiais. Lyginant cinkuotos skardos ir lanksčius ortakius, norint pernešt tą patį oro kiekį, lanksčių ortakių reikės daugiau metražo, be to norint, kad lankstūs ortakiai neskleistų kvapo, reikia juos rinktis iš aukštos klasės plastiko, todėl dažniausiai tokia sistema gali kainuoti iki 50 procentų daugiau negu su cinkuotos skardos ortakiais.
Ar geoterminis šildymas (vanduo-vanduo) tinkamas variantas, ar galite pasiūlyti geresnį?
Kiekviena šildymo sistema turi savo paskirtį ir priklausomai nuo objekto bei su juo susijusių aplinkybių, gali būti tinkama, arba ne. Kalbant konkrečiai apie geoterminį šildymą (vanduo – vanduo, ar gruntas – vanduo), tai ši šildymo sistema yra viena ekonomiškiausių, bet tuo pat metu reikalaujanti vienų didžiausių pradinių investicijų. Būtent todėl ji yra geras pasirinkimas dideliuose pastatuose, kai šildomas plotas siekia 300-500 m2 ir daugiau. Bet jei namas, kuriame planuojama įrengti šildymo sistemą, yra vidutinio dydžio 150-200 m2, tai racionalesnis sprendimas būtų šilumos siurblys oras-vanduo. Jis šildymo sąnaudomis nežymiai nusileistų geoterminiam siurbliui šalčiausiu žiemos laikotarpiu, kai temperatūra lauke krenta žemiau -10, bet įvertinus ženkliai mažesnę sistemos kainą, tokio dydžio name geoterminis siurblys dažniausiai neatsipirks per visą savo eksploatacijos laiką. Jei namas yra dar mažesnis, iki 100 m2, tai net ir oras-vanduo sistema tampa nebenaudinga investicijos požiūriu. Tokiu atveju geriau pasidomėti galimybe namą šildyti infraraudonųjų spindulių šildytuvais, arba juos derinti su Oras-oras sistema. Taip pat daug lemia namo konstrukcijų ir ypač šiluminės izoliacijos kokybė. Jei namas pastatytas laikantis šiuolaikinių standartų ir gerai izoliuotas, bei jo energetiniai nuostoliai minimalūs, investuoti į brangiai kainuojančią šildymo sistemą, kuri tegu ir labai taupi eksploatacijoje, tampa neberacionalu – geriau įsirengti pigesnę šildymo sistemą, kuri tegu ir nebus pati taupiausia, bet netgi su truputį didesnėmis šildymo sąnaudomis neišleisite bendroje sumoje tiek pinigų, kiek kainuotų brangi šildymo sistema, kurios eksploatacija taupesnė. Taigi bendru atveju reiktų pateikti specialistams numatomo namo charakteristikas ir palyginti skirtingų siūlomų šildymo sistemų įrengimo kainą ir šildymo sąnaudas apytiksliai 15-20 metų (po maždaug tokio laikotarpio šildymo sistema jei ne fiziškai susidėvės, tai bent jau morališkai bus pasenusi ir ją dalinai ar pilnai reikės atnaujinti). Pasirinkta sistema turėtų labiausiai atitikti jūsų gyvenimo būdą, poreikius ir, pageidautinai, būti pigiausia įvertinus bendrai investiciją ir eksploatacijos išlaidas.
Norėčiau sužinoti, kiek kainuotų geoterminio šildymo sistema 80 m2 namui?
Geoterminio šildymo įrenginys tokiam namui vidutiniškai kainuoja apie 7000 € (gali būti pigesnių, gali būti ir brangesnių variantų). Kadangi namo plotas nėra didelis, spėju, kad ir laisvos žemės savo sklype, ar tuo labiau tvenkinio, greičiausiai neturėsite, todėl reikės daryti vertikalius gręžinius, kurie aptarnautų šilumos siurblį. Taigi gręžiniai dar papildomai kainuos apie 2900-4300 €. Na ir grindinio šildymo ar radiatorių sistemos išvedžiojimas po namą atsieis maždaug 14,5 €/m2, taigi apie 1160 €. Toks būtų preliminarus atsakymas į Jūsų pirminį klausimą. Visgi kalbant atvirai, drįsčiau teigti, kad geoterminis šildymas tokio dydžio namui yra nepateisinamai didelė prabanga, kuri tiesiog niekada neatsipirks finansiškai (geotermis šildymas pradeda pasiteisinti kai šildomas plotas viršija 300 m2). Pavyzdžiui šilumos siurblio oras-vanduo įrengimas Jums kainuotų maždaug 3000-4000 € pigiau, o šildymo atžvilgiu jis būtų netgi ekonomiškesnis didžiąją šildymo sezono dalį, kai lauko temperatūra sukinėjasi apie 0 laipsnių. Geoterminis būtų naudingesnis tik prie labai žemų temperatūrų -15 ir žemiau, o tokių šalčių pas mus būna ganėtinai mažai ir trumpai. Realiai gausis, kad geoterminio ir oras-vanduo šilumos siurblio kainų skirtumas Jums pradės atsipirkinėti po 20, ar net daugiau metų naudojimo, kai sistema jau bus morališkai pasenusi ir ją vis tiek greičiausiai reikės atnaujinti. Tiek, kalbant apie labai panašias sistemas. Bet tai dar ne viskas. Kadangi šildomas plotas tikrai nedidelis, tai netgi investicija į sistemą oras-vanduo yra kiek per didelė – galima rasti ir optimalesnių sprendimų. Pavyzdžiui infrašildymo plokštės http://www.etsistemos.lt/Produkcija/Infraraudonuju-spinduliu-sildytuvai/Infrapower2 arba anglies pluošto elementai grindiniam šildymui http://www.etsistemos.lt/Produkcija/Infraraudonuju-spinduliu-sildytuvai/Anglies-pluosto-sildymo-sistemos-Genius-Carbon Jūsų namui kainuotų ne daugiau, nei 2900 € ir jungtųsi prie standartinės elektros instaliacijos, kurią bet kuriuo atveju įsirenginėsite naujame name. Taigi investicija dvigubai ar net trigubai mažesnė negu į sistemą oras-vanduo (nekalbant jau apie geoterminį). Tiesa šildymas tokia sistema kainuos maždaug trečdaliu brangiau, bet imant vidutines šildymo sąnaudas šiuolaikiniuose namuose, tas skirtumas turėtų sudaryti apie 0,30 €/m2, taigi apie 25 € per mėnesį Jūsų namui. Pabandykim paskaičiuoti, kiek laiko šildysimės, kol iš šildymo sąnaudų skirtumo atsipirks bent jau oras-vanduo sistema. Mano paskaičiavimais 20-30 metų. Taigi, kol dar nenusipirkote labai prabangios, bet ne labai Jums reikalingos šildymo sistemos, gal geriau panagrinėkite alternatyvas, o už sutaupytus pinigus galima bus įsirengti dar gražesnį ir šiltesnį namą, arba tiesiog nukreipti pinigus kitur.
Gyvenu senos statybos bute, pirmame aukšte, grindys labai šaltos, žiemą temperatūra bute būna ~17 laipsnių. Klausimas, ar įmanoma bute įrengti grindų šildymą? Ar tai daroma naudojant jau esantį centrinį šildymą? Kokia apytikslė kaina įrengti tokį šildymą 33 kv.m bute? Kiek cm pasikelia grindys? Jei nepatartumėte grindinio šildymo bute, tai galbūt galite patarti kitų būdų kaip galėčiau pakovoti su šalčiu ir drėgme savo bute? Be viso to butas su laukinėmis sienomis, jos apšiltintos iš vidaus.
Vandeninį grindinį šildymą sename bute padaryti, didelės investicijos. Geriausia tinka infra grindinio šildymo plėvelės ar tinkleliai. Ekonomiška, nedidelė investicija, tikslus valdymas, ilgaamžė, lengvai įrengiama.
Statome individualų apie 160 m2 namą ir renkamės šildymo būdą. Greta namo yra dujos, tad vienas iš variantų butų dujinis šildymas, tačiau taip pat esame susidomėję šilumos siurbliais oras-vanduo. Kurį iš šių šildymo būdų labiau apsimokėtų įsirengti?
Vienareikšmiškai, šilumos siurblys ORAS/VANDUO ekonomiškesnis. Tad jei norite pigiai šildytis dabar ir ateityje rinkitės ORAS/VANDUO.
Kiek girdėjau tai jau yra gan aukšto efektyvumo siurbliai oras - vanduo, efektyvumas netgi iki -25. Kokie tai siurbliai ir kokia Jūsų nuomonė?
Aukšto efektyvumo šilumos siurbliai jau rinkoje keli metai. Noriu patikslinti, kad įranga dirba ne tik iki -25, bet visą žiemą. Aukšto lygio šilumos siurbliai šiai dienai yra: Mitsubishi Electric, Panasonic, Daikin.
Kokios galimos (tokie kaip filtrų keitimas) eksplotacinės išlaidos rekuperacinei vėdinimo sistemai? Ir kokie kaštai tokiai vėdinimo sistemai?
Rekuperacinės sistemos eksplotacines išlaidas sudaro elektra kažkiek ir filtrai. Kitų kaštų nėra. Jei norite tikslumo reikia patalpų brėžinių, rekuperatoriaus modelio.
Namo kambariuose neįrengtas vėdinimas. Truputėlį palyja, sienos kampuose rasoja, trūksta ventiliacijos. Ar padėtų, jei kiekviename kambaryje sienoje iš lauko pusės išgręžčiau 120 mm skermens skyles ir įdėčiau ortakį su grotelėmis. O gal yra kokių kitų sprendimo būdų?
Šitas sprendimo būdas padėtų tik iš dalies. Būtinas ir panaudoto oro priverstinis pašalinimas. Be to, šitas būdas labai neekonomiškas. Į patalpas eis šaltas ir nešvarus oras. Name optimali rekuperacinė vėdinimo sistema arba pusiau rekuperacinė.
Turime problemą: labai pelyja sienos ir lubos, sudėti plastikiniai langai bute, bet kambariai vėdinami, o sienų kampai ir lubos vis tiek pelyja. Gal galite patarti ką daryti, nes kai kas sako, kad įsidėjus vėdinimo sistemą, išsispręstų visos problemos.
Vienareikšmiškai galima pritarti, jog per maža oro kaita patalpose. Vėdinimas turi būti pastovus. Galimi keli sprendimo būdai, paremti šviežio oro patekimu į patalpas ir panaudoto oro išmetimu iš patalpų.
67% rekomenduoja
3 atsiliepimai
au
2019-07-17,
le
2019-06-10,
la
2019-06-07,