Šiltinimas – Patarimai 6 psl.

Jokiu būdu nedėkite polistireno, nes taip dar pabloginsite situaciją. Polistirenas neišleis garų iš vidaus, tad sąlygos pelėsiui pagerės. Akmens vata garus išleidžia,tačiau neturi savybių ją greit išgarinti. Yra rizika,kad garų perteklius vatoje leis pelėsiui plisti. Geriausi variantai panaikinti pelėsį ir jo prevencija - nuvalyt glaistą, po to tinkuot termo ir drėgmę reguliuojančiu tinku Bauwer. Jis iš perlito. Dar geras variantas - termo dažai Thermoshield Thermo Vital. Tai antipelesiniai dažai.  Žiūrėti daugiau...

Neparašėte, kur tos betoninės lubos yra. Jei tai daugiabutis, galima sumontuoti gipsą, atitraukiant jį nuo lubų apie 10 cm ir tada tą tarpą užpūsti ekovata, naudojant specialią įrangą. Jei tai nuosavas namas ir virš perdangos yra negyvenama palėpė, tai kur kas efektyviau užpūsti iš viršaus ekovatą 25 - 35 cm storiu.  Žiūrėti daugiau...

Jeigu norite apšiltinti, siūlyčiau BOLIX gaminį klijavimui BOLIX U, nes yra sertifikuotas šiltinimo sistemos gaminys prie putplasčio klijuoti putplastį (t. y. ant seno). Putplastį galite dėti arba baltą, arba pilką. Šiaip siūlyčiau TERMO-ORGANIKOS galaxy fasadą (vadinamą neoporą) šilumos laidumo koeficientas 0,033 ir kaina nedaug skiriasi nuo balto. Jeigu klijuosite 10 cm, šiluminė varža bus lygiai 3.  Žiūrėti daugiau...

Dėl vatos ekologiškumo galime atsakyti tik mūsų tiekiamai vatai Knauf Inuslation (rišiklis be fenolių ir formaldehidų, dažiklių ir t. t.) Jūsų atveju, manau, bėdos nebus, nes yra sumontuotos gipso plokštės, kurios tikrai sulaikys dulkes (jei dvigubas gipso sluoksnis, sandarumas dar didesnis).  Žiūrėti daugiau...

Šiltinimas iš vidaus iš esmes yra neteisingas budas šiltinti, bet tam tikrose situacijose kažkiek pateisinamas. Paprastai kalbama apie muro ar betono sienu šiltinima iš vidaus. Pagrindine problemos priežastis yra muro nelaidumas vandens garams. Geros praktikos taisykle sako, kad vidine sienos dalis turi buti bent 5 kartus mažiau laidi vandens garams nei išorine(šaltoji) sienos dalis. Apšiltinus iš vidaus muras lieka šaltoje išorėje ir atsiranda poreikis irengti bent 5 kartus geriau izoliuojanti vandens garus sluoksni šiltojoje...  Žiūrėti daugiau...

Geriausia seną stogą ne remontuoti, o viską išimti ir apšiltinti per naują, tvarkingai. Tam geriausia naudoti sandarias plokštes FF-PIR, kurios pasižymi itin geru šilumos laidumo koeficientu (0,022 W/mK). Plokštės paprastai montuojamos tarp gegnių, paliekant nedidelius tarpelius užpurkšti elastinėms montažinėms putoms. Apšiltinus renovuojamą stogą 15 cm FF-PIR plokštėmis, jo varža tampa 4,4 m²·K/W, šilumos perdavimo koeficientas 0,22 W/(m²K). Pagal dabar galiojančias normas, renovuojamo pastato stogui tai yra truputį...  Žiūrėti daugiau...

Jūsų atveju geriausiai tinka mineralinė vata. Šiltinant mineraline vata gaunama gerai „kvėpuojanti“ siena. Kai išorinė apdaila tinkas: Jei pasirinksite mineralinę vatą labai svarbu pasirinkti išorinį tinką su geromis garų pralaidumo savybėmis. Su mineraline vata lengviau pasiekti aukštesnę atsparumo smūgiams klasę, taip pat mažesnės temperatūrinės deformacijos, aukštesnė atsparumo ugniai klasė lyginant su polistireniniu putplasčiu (EPS). MV trūkumai – brangesnė, statybininkams sunkiau dirbti nei su EPS. Kai apdaila...  Žiūrėti daugiau...

Karkasinio namo apšiltinimui rekomenduojama naudoti polistireninį putplastį: http://www.kaunosilas.lt/pdf/statybos_taisykles/apie-putplasti-200601.pdf Atkreipiu dėmesį, kad medis laidus šilumai, tad apšiltinamasis sluoksnis turėtų užeiti ir ant medinių tąšų. Vasarnamiui pakaktų 12-15 cm „Šiloporas NEO”, tačiau jei ateityje vasarnamį ketinate panaudoti kaip gyvenamą namą, vertėtų dėti 20 cm „Šiloporas NEO” plokštes (izoliacinės medžiagos varža - 6,25).  Žiūrėti daugiau...

Statant namą savarankiškai, reiktų gerai žinoti bendrąsias nuostatas, taikomas šilumą izoliuojančių medžiagų gaminiams.Kiekvienas statytojas turi žinoti, kad: • šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus; • šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu; • įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro sluoksnio gaminiai turi uždengti po jais esančių plokščių siūles; • plyšiai tarp šilumos izoliacijos plokščių turi būti užkamšyti (užpildyti); •...  Žiūrėti daugiau...

Sertifikuota fasadų šiltinimo sistema yra pranašesnė už surinktą iš skirtingų produktų šiais aspektais: - Skirtingų komponentų suderinamumas, t. y. naudojant nesisteminius produktus mes negalime žinoti ar jie tinkamai "dirba" būdami vienoje sistemoje, pvz., retas akrilinis tinkas yra tinkamas sistemoje su mineralinės vatos plokštėmis. Nors jie pozicionuojami, kaip tinkami fasado apdailos darbams, bet garų laidumo koeficientas dažnai yra nepakankamas, kai naudojamas ant ypač gerai garą praleidžiančių mineralinės vatos plokščių. -...  Žiūrėti daugiau...

Dažniausia problema šilumai patekti į patalpas yra kabeliai, apšvietimas, vmzdynai, rūsio pertvaros, todėl šiltinama rūsio perdanga iš rūsio pusės. Apšiltinant sienas iš rūsio pusės, naudojamos „Šiloporas NEO” 10 cm storio plokštės, lubos gruntuojamos giluminiu gruntu „A-10”, polistireninio putplasčio plokštės tepamos klijais „OK 500”, tvirtinamos smeigėmis ”EJOT IDK” su plastikiniu kalamu kaisčiu. Susidarę tarp plokščių tarpai užpurškiami montažinėmis putomis....  Žiūrėti daugiau...

Šlaitinių stogų šiltinimo rekomendacijos: 1. Įrengiant šlaitinius stogus, būtina laikytis STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. 2. Šlaitinių stogų vandens garų izoliaciją iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės rekomenduojama įrengti tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių taip, kad vidinis šilumos izoliacijos sluoksnis būtų ne mažiau kaip tris kartus plonesnis už išorinį (1:3). 3. Vandens garus izoliuojančiam sluoksniui naudojamų medžiagų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje...  Žiūrėti daugiau...

Drėgmė atsiranda dėl daugelio priežasčių. Jei jūs apšildėte buto sienas iš vidaus, tai yra tikimybė, kad tarp lubų perdangos ir šiltinimo dangos kaupiasi rasa, nes pro vatą šiluma praeina iki perdangos ir atsiranda rasos taškas. Taip pat atsitiko ir sienoms, jei ant putų polistireno klijus dėjote taškais, o netepėte per visą plotą. Taip atsiranda mikro tarpai, kuriuose taip pat atsiranda rasos taškas dėl šilumos ir šalčio skirtumo. Todėl drėgmės nepastebėjote iš karto, o tik per keletą mėnesių, nes ji paprasčiausiai...  Žiūrėti daugiau...

Čia aišku, kad siena peršąla. Nuo kambario ji per mažai sušyla ir atsiradęs kondensatas (kaip ant šalto vamzdžio) sudaro sąlygas pelėsiui. Visų pirma, siena turi būti atvira, tada ji sušils nuo kambario temperatūros. Aišku, sienas reikia šiltinti, bet tik ne iš vidaus, nes pelėsis atsiras visur. Jums visų pirma reikia apšiltinti oro tarpą, jei jis yra. Kai tai padarome, namo siena nebeatšąla.  Žiūrėti daugiau...

Jei namo konstrukcinės sienos apšiltintos mineraline vata, būtina šiltinti namą iš išorės, nes vata bijo drėgmės, o rasos taškas susidaro būtent sienos viduje, jei nėra išorė papildomai apšiltinta. Kitas svarbus faktorius yra tai, kad vata su laiku dūlija ir "sėda", todėl nepatariama jos aptinkuoti, o išorės papildomam apšildymui naudoti putplastį. Tai jau įrodyta ir 60 metų ekpermentais. Jei planuojate statyti rekuperacinę sistemą, siūlytume statytis skydinį namą su neoporu, nes vatos sienas po 10 metų jums reikės...  Žiūrėti daugiau...

Ji gali drėgti tik tokiu atveju, kai ji šalta, o iš vidaus, kad ir ką Jūs beteptumėte, niekas nepasisikeis. Praėjus kiek laiko dar ir pelėsis atsiras. Jums reikia izoliuoti sieną - jei yra oro tarpai, galima juos pripildyti ekovatos. Ji izoliuos oro tarpą, siena taps šiltesnė ir nebebus kondensato.  Žiūrėti daugiau...

Pjuvenos, sumaišytos su kalkėmis, sudaro varžą R = 2w/m2.K, plytų siena - dar 0,475. Pirmas darbas - užpildyti oro tarpą temoizoliacine medžiaga, pavyzdžiui, polistireninio putplasčio granulėmis (tai duotų papildomą varžą - R 1,56). Norint pasiekti varžą R=6, iš vidaus reikėtų sienas apsišiltinti 10 cm, o lubas 15 cm storio Šiloporas NEO plokštėmis.  Žiūrėti daugiau...

Stogui ir sienoms rekomenduojame naudoti Cembrit fibrocementinius gaminius. Gamybos procese naudojamos tik natūralios, žmonėms ir aplinkai nekenksmingos medžiagos. Konstrukcijos daromos „kvėpuojančios“ - vėdinamos, kurios visada bus sausos, nekaups savyje drėgmės, kas yra labai svarbu medienai. Fibrocementiniai gaminiai yra ilgaamžiai, atsparūs besikeičiančioms oro sąlygoms. Stogą ir sienas siūlyčiau šiltinti taip, kad būtų pasiekta varža R atitinkamai 6 ir 5. Stogui reikės apie 25 cm, o keramzitbetonio blokelių ir rąstinėms...  Žiūrėti daugiau...

Iš vidaus namas šiltinamas tik tuo atveju, jei nėra galimybių šiltinti iš lauko. Šiuo atveju reikia šiltinti tik iš lauko, panaudojant Šiloporas NEO (pilkąjį putplastį su geresne varža), išvengsite bereikalingų išlaidų.  Žiūrėti daugiau...

Pasirenkate Jūs, bet ar verta daryti tokią storą sieną. Pvz., ARKO 18 cm storio galima mūryti 2 a gyvenamuosius namus, o už storio skirtumą nupirkti apšiltinimą. Kai išorinė siena apšiltinta 20 cm nėra skirtumo ar ji bus keraminė, ar silikatinė, svarbu, kad būtų tvirta. Trisluoksnis mūras yra vienas iš apšiltinimo variantų.  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinti oro tarpą nebūtina, tiesiog užtenka pilnai uždaryti ties murlotu ir ties pamatu, kad oro tarpe nevyktų oro konvekcija. 10 cm stovinčio oro šiluminė varža R-0,18. Jei oro tarpą apšiltintumėte su medžiagomis, tai gautumėte R-2,63 plius esamo konstruktyvo šiluminė varža. 10 cm polistirolas jums pridėtų R-2,63 varžos tinkamai įvykdžius statybos darbus.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti reikia tik tas karkasinio namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės.Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš patalpų...  Žiūrėti daugiau...

Šildyti namą reikia iš lauko. 15 cm storio polistireninis putplastis sudaro varžą R apie 3,5 m2 K/W. Tai nėra daug, bet jei plokštės tolygiai dengtų visą sieną, kambarys neturėtų peršalti ir drėgti. Teisingai rašote, kad problema šalčio tiltuose. Šildyti namą reikia iš lauko. Patarčiau šiltinimui naudoti 15 cm storio fasadinio polistireninio putplasčio plokštes – papildoma varža 3,846 išspręs visas šalčio problemas.  Žiūrėti daugiau...

Patariu labai atsargiai elgtis su vidiniu šiltinimu. Atribojus šilumą nuo atitvarinės konstrukscijos, jos laikančioji dalis papuola į agresyvias sąlygas. Naudos iš tokio šiltinimo nedaug, o namui kenkia labai.  Žiūrėti daugiau...

Garaže grindinio šildymo tikrai nereikia daryti, bet neblogai būtų turėti radiatorių, kurio temperatūrą galite reguliuoti. Apšiltinti verta tiek sieną tarp garažo ir namo (apie 5 cm polistireno arba k. akmens vatos), tiek pati garažą (apie 10-13cm).  Žiūrėti daugiau...

Pastatą visada reikia šiltinti iš lauko, kad laikančioji sienų dalis visada būtų šilta ir sausa.  Žiūrėti daugiau...

Jei sienose turite oro tarpą, siūlyčiau apšiltinti namą pučiant polistirolo granules ir klijų mišinį. Jos ne tik susiklijuos tarp savęs bet ir prisiklijuos prie statybinių paviršių. Turėsite vientiso monolito junginį, kuris nepraleidžia drėgmės, bei atspindi šilumą. Mansardą ir stogo konstrukcijas galima apšiltinti 15cm storio purškiamo poliuretano šiltinimo medžiagos. Ji dengiama purškimo būdu. Pasirinkus šias medžiagas turėsite šiltą, sandarų, energetinius resursus taupanti namą.  Žiūrėti daugiau...

Oro tarpo užpildymo tikslas - sustabdyti šilto oro kilimą oro tarpu ir jo išnešimą per nesandarumus sienos viršuje. Polistirolo granulės tik pristabdo šią oro cirkuliaciją - tarp granulių oras gan sparčiai kyla į viršų. Termoputos "užrakina" orą porose ir sustabdo šilumos išnešimą. Taip gaunamas maksimalus šilumos išsaugojimo efektas.  Žiūrėti daugiau...

Kadangi ieškote optimaliausio varianto apšiltinimui, paskaičiavęs šilumines varžas, siūlau Jums tokį variantą – apšiltinti namą iki B kategorijos šiluminės klasės, kai m-gų įdėjimas kainos požiūriu duoda pačią didžiausią šiluminę grąžą. Nes nuo šios (B šiluminės kategorijos) ribos, m-gų kaštai termoizoliacijai didėja, o šiluminė grąža mažėja. Tam galime pasiūlyti šias savo paslaugas: - oro tarpo (6 cm) užpildymas pusiau uždarų porų putų poliuretanu - iš lauko pusės, 6-7 cm storiu, tarp iš...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu namas buvo kurį laiką negyvenamas ir/ar neventiliuojamas galėjo atsirasti pelėsis. Reikėtų prieš perkant pasidaryti sandarumo testą su termovizorium (bent pereiti su termovizoriumi), gal šiltinant buvo paliktos neapšiltintos vietos, kurios peršalinėja. Pelėsiui susidaryti būtinos sąlygos: paviršių temperatūra +10-12 C, santykinė drėgmė >60%, nejudantis oras. Klausimas kuo ir kaip šiltinta perdanga ar stogas, stogo ir perdangos šiltinimas turi būti 15-20% šiltesni už sienas, jeigu sienos šiltintos 20 cm balto polistirolo,...  Žiūrėti daugiau...

EPS70N ~20% geriau izoliuoja šilumą vs EPS70. Turėsite šaltesnę sieną ir nepasieksite užduotos šiluminės varžos pakeitė. Gali būti problemų priduodant namą. Išeitis naudojant EPS70 - storinti izoliacijos sluoksnį.  Žiūrėti daugiau...

Sienas reikia tinkuoti perlitiniu tinku. Jis turi didelį garų pralaidumą. Tinkas išdžiovins sienas ir tuo pačiu metu ją apšiltins. Tinkuojamo tinko storis nuo 2cm iki 13cm. Atviro tinko palikti negalima, ji reikia apsaugoti, kad negautų drėgmės iš išorės.  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausiai turbūt reikia nuimti tą "padengima iš kažkokių plokščių" ir įvertinti molinės sienos būklę. Jei siena nėra suskilusi ar įtrūkusi galima ją šiltinti pasirinkta šiltinimo sistema: įrengiant vėdinamą fasadą ir apdailinant lentelėmis ar lakštinėmis medžiagomis arba įrengiant tinkuojamą sistemą, kai apdaila - dekoratyvinis tinkas.  Žiūrėti daugiau...

Oro tarpe esantį keramzitą keisti ekovata ar kita panašių savybių šiltinimo medžiaga efekto nebus. Tuos pinigus skirkite kokybiškam sienų šiltinimui iš išorės. Tam reikės langus ir duris perkelti į šiltinimo sluoksnį, arba šiltinimo sluoksnį davesti iki langų ar durų (tam reikės aplink langus ir duris pašalinti bent 10 cm išorinės plytos). Kitas būtinas darbas - užtikrinti sienų šiltinimo sluoksnio sujungimą su stogo ar perdangos šiltinimo sluoksniu, tam reikės pašalinti 1-2 viršutinių plytų eilių. Pašalinus...  Žiūrėti daugiau...

Tokio tipo namus šiltinti reikia medžiagomis kurios yra laidžios vandens garams. Sienas galima tinkuoti perlitiniu tinku, tinkuoti galima nuo 2 cm iki 10-12cm. Vidurkis tokiems namams būtų 5-6cm Perlitinis tinkas ištrauks drėgmę iš esamos sienos konstrukcijos, tokiu atveju sausa siena labiau laikys šilumą. Perlitinis tinkas yra kvėpuojantis, sandarus, nedegus ir mechaniškai nepažeidžiamas.  Žiūrėti daugiau...

Bet kokiu atveju tokie maži polistireninio putplasčio plokščių storiai negali užtikrinti norimos energinio efektyvumo klasės. Tačiau, norint atsakyti į jūsų klausimą, reikėtų detaliau žinoti garažo konstruktyvus (medžiagos, storiai) bei pagrindinį rodiklį - sienos tarp garažo ir namo parametrus - sienos konstrukcija, termoizoliacinė medžiaga, storiai.  Žiūrėti daugiau...

Medinio rąstinio namo sienų šiltinimui reikia rinktis garams laidžias termoizoliacines medžiagas, o ne tos "kad mažiau trauktų drėgmę iš vidaus" netinka. Žinokite, jog drėgmės skverbtį iš vidaus į išorę lemia ne medžiagos iš savęs, bet fizikiniai procesai. Išorės šiltinimui pasirinkus garams nelaidžias medžiagas, o iš vidaus neįrengus garų izoliacijos - visi garai kaupsis tarpsluoksnyje tarp rąsto išorės paviršiaus ir garui nelaidžios termoizoliacijos vidinio paviršiaus, nes susidarys barjeras. O kaip žinia drėgmė...  Žiūrėti daugiau...

Reikia tą garo izoliacinę plėvelę išpjauti, kitaip bus blogai. Geriau visai be tokios plėvelės iš šaltosios pusės nei su tokia. Be plėvelės oro srautas po stogo danga išneš dalį šilumos, jei bus vata. Jei gegnės sustatytos +/- lygiai galiu pasiūlyti polistirolą elastiniais kraštais, specialiai tarpams tarp gegnių užpildyti. Iš polistirolo vėjas neišneš šilumos. Jei bus įdomu daugiau, parašykit man tiesiai.  Žiūrėti daugiau...

Galbūt Jus sudomintų galimybė silikatinių sienų šiltinimo darbams pasirinkti putų poliuretaną? Tai efektyviausia, šiluminiu požiūriu, izoliacinė medžiaga. A+ klasei pasiekti Jums sienas reikėtų užpūsti bent 17-18 cm storio uždarų porų poliuretano putomis. Šiuos šiltinimo darbus atliekame jau daugiau nei 20 metų, tad remdamiesi savo patirtimi Jums galėtume pasiūlyti kokybišką paslauga.  Žiūrėti daugiau...

Prasta situacija. Kol nepanaikinsit oro tarpo, įmanomas, nors irgi nelabai rekomenduotinas vienas būdas - mūrinio namo sienų apšiltinimas iš vidaus. Pasikvieskit specialistus, kurie per išgręžtas plytose išgręžtas skyles oro tarpą užpildo termoputomis.  Žiūrėti daugiau...

Ar teisingai supratau, OSB dėtas iš lauko? Taip negalima, laikui bėgant Jus supūdysite savo karkasinį namą. Į lauką namas turi būti difuziškai atviras, iš vidaus uždarytas nuo patekimo drėgmės. Mes siūlome Steico vokišką medžio plaušo produkciją, įvairias medžio plaušo plokštes, ir vatas.  Žiūrėti daugiau...

Galiu pakonsultuoti, jei nutartumėte apšiltinimui polistireninį putplastį. Bendra išvada - visos apšiltinimui skirtos termoizoliacinės medžiagos geros, tik reikia teisingai jas instaliuoti. Jei pasirinksite apšiltinimui polistireninį putplastį, prie ruberoido iš apačios dedama difuzinė plėvelė, paliekant tarp šių medžiagų 2 -5 cm ventiliacinį oro tarpą . Difuzinė plėvelė praleidžia vandens garus , jei tokie susidaro izoliacinėje medžiagoje, bet nepraleidžia drėgmės kita kryptimi - nuo skardos link termoizoliacinės...  Žiūrėti daugiau...

Pateikiu konkuruojančių medžiagų šilumos laidumo koeficientus: Ekstrudinis XPS 5 cm plokštė λD = 0.035 , R= 1.429 (Finnfoam informacija) Polisti. putplastis 5 cm plokštė λD = 0.035 , R= 1.429 (UAB "Kauno šilas" inf.) Neoporas EPS 100N 5 cm plokštė λD = 0.030 , R= 1.667 (UAB "Kauno šilas" inf.) Kaip matyti, geriausią varžą iš šių medžiagų turi Neoporas. Naudojant XPS sauso grunto atveju membrane nebūtina. Rekomenduoju pasidomėti brėžinuku TCP 07 Eksploatuojamo pastato iškišto cokolio...  Žiūrėti daugiau...

Naujosios kartos sandaraus šiltinimo technologijos GAMO pagalba šiltinamam stogui būtina antikondensacinė difuzinė plėvelė. Ji būtina todėl, kad čerpės yra trumpas stogo dangos elementas ir padidėja rizika, kad lietaus vanduo ar sniegas gali būti vėjo įpučiamas per čerpių apačią po stogo danga. Kondensato problemos šioje technologijoje normaliomis sąlygomis iš viso nėra, todėl šiuo klausimu galite būti visiškai ramūs. Šiltinti reikia tas konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Jei palėpėje bus įrengtos...  Žiūrėti daugiau...

Jei sienose yra tušti oro tarpai, juos neišvengiamai reikia užpildyti specialiai tam sukurta medžiaga - termoputomis. Bet ne visos termoputos skirtos ir tinka oro tarpų sienose užpildymui. Kaip teisingai pasirinkti medžiagą ir rangovus oro tarpų užpildymui, skaitykite http://termoputuekspertai.lt/eksperto-patarimai/ .Dėl kainų ir atlikimo sąlygų galite susisiekti su rangovais, detalesnei pastato šiltinimo analizei reikia daugiau duomenų apie namą.  Žiūrėti daugiau...

Geriausias būdas šiltinti stogą yra iš vidaus, nes netrukdo oro sąlygos. Žiemą galime purkšti atvirų porų poliuretano putas iki - 20 C šalčio, jeigu kalbame apie užpūtimą viduje. Jeigu kalbame apie užpūtimą lauke reiktų laukti pavasario ir tokio oro, kad nelytų.  Žiūrėti daugiau...

Visos vatos yra panašios kokybės, tik dvejos - lietuviška ir estiška yra prastesnės.O prastesnės dėl to, kad neturi CE sertifikato, kuris yra privalomas. O jei neturi, reiškia kažkas neatitinka kokybės reikalavimų. Austriška vata nėra geresnė už latvišką, čekišką, vokišką ar anglišką. Ji yra tiesiog brangiausia. O brangiausia - ne dėl to, kad geriausia (gamykloje jų kainos skiriasi maksimum 1-2 cnt/kg, o , kad iš toliausiai vežama (2000 km). Kadangi ekovata yra lengva ir fūra veža tik 11 tonų - logistikos išlaidos...  Žiūrėti daugiau...

Mažiausiai konstrukciją išaukštintų uždarų porų poliuretanas, bet toks mazgas nebūtų labai vykęs. Uždarius labiau laidžią garams medžiagą mažiau laidžia, susidarytų kondensato rinkimosi galimybė. Kadangi stogo sandarumą jau turite, paprasčiausia būtų apšiltinti 5 arba dar geriau 10 cm akmens vatos ir užkloti ją dar viena difuzine plėvele.  Žiūrėti daugiau...

Graužikai nemėgsta putų poliuretano dėl dviejų priežasčių: 1. Tai sunkiai virškinamas polimeras. Graužikų skrandyje jis nesuvirškinamas, todėl jo nemėgsta; 2. Putodamas putų poliuretanas savo uždarose porose (mažuose putos burbuliukuose) uždaro putojimo reakcijos metu išsiskiriančias dujas. Paprastai tai yra įvairios inertinės dujos. Šių dujų kenkėjai nemėgsta.  Žiūrėti daugiau...

Kad efektyviai apšiltintumėte buto sienas vis tik patarčiau, kad namo bendrija inicijuotų daugiabučio modernizacijos projektą, nes pats efektyviausias būdas yra šiltinti pastato atitvarines sienas iš išorės. Tik darant kartu, galima pasiekti norimą rezultatą. Aišku viena, pas Jus bute nepakankama natūrali ventiliacija (padidėjusi dėl to CO2 koncentracija), vadinasi yra bloga oro apykaita bute. Patarimas būtų iki to laiko, kuomet bus paruoštas viso namo atnaujinimo techninis projektas ir prasidės atnaujinimo darbai, stengtis...  Žiūrėti daugiau...

Skaičiuojant išorinės sienos šiluminę varžą įvertinama tik 2 eilių skylėtų keramikinių plytų mūras. Sienos storis - 24 cm, varža R 0,34. 17 cm Neoporo sudarys varžą 5,31. Norint pasiekti A+ klasę, to mažoka. Beje, Neoporas dedamas vieno sluoksnio, tik frezuotas. Gamykla gamina ir išfrezuoja bet kokio storio frezuotas plokštes. Lyginant ekstruzinio putplasčio ir Neoporo varžas, reikia atkreipti dėmesį, kad 10 cm ekstrudinio putplasčio plokštės šilumos perdavimo koeficientas lygus 0,033,varža 3,03, tuo tarpu Neoporo...  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinimo medžiagos pasirinkimas priklauso nuo būsimos sienų apdailos. Medinei namo sienai rekomenduojamas geras "kvėpavimas", todėl būtų gerai įrengti vėdinamą sieną (su vėdinamu oro tarpeliu), pasirenkant pakankamai gerai "kvėpuojančią" termoizoliaciją. Rąstinius namus rekomenduojame šiltinti ekovata šlapiu ar sausu būdu. Ekovata pagal savo savybes labai gerai dera su rąstinėmis sienomis. Keramzitbetonio blokeliai yra labai laidūs orui, todėl tokį mūrą geriau šiltinti putplasčiais. Pagal kainos ir šiluminių savybių...  Žiūrėti daugiau...

Būtina ant karkaso dėti garo izoliacinę plėvelė, o plėvelės užlaidas ir sudūrimus užsandarinti tam skirta izoliacine juosta, nes pro gipsą prasiskverbusi drėgmė mažina vatos funkcionalumą. Tarp garo izoliacijos ir gipso plokštės reikalingas oro tarpas.  Žiūrėti daugiau...

Jei ant sienų, apšiltintų iš vidaus, iki renovacijos neatsirado pelėsių ar apdailos pažeidimų, tai po renovacijos juo labiau neatsiras.  Žiūrėti daugiau...

Dėl didelio Ytong blokelių garų laidumo rekomenduojame šiltinti mineraline vata. Jei pasirinksite tinkuojamą sudėtinę termoizoliacinę sistemą su mineraline vata, naudokite dekoratyvinius tinkus su aukštu garų pralaidumu. Pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 8 skyrių, pastato projekto architektūrinės dalies aiškinamajame rašte turi būti nurodomi projektuojamo pastato atitvarų šilumos perdavimo koeficientai (varžos) ir jų skaičiavimai. Taigi, šiltinimo medžiagos storį pagal skaičiavimus privalo parinkti...  Žiūrėti daugiau...

Pagrindiniai izoliacinių medžiagų tipai yra šie: 1. Mineralinė stiklo vata 2. Mineralinė akmens vata 3. Putų polistirolis Mineralinės stiklo ir akmens vatos Ir mineralinė stiklo vata, ir mineralinė akmens vata veikia tuo pačiu principu - sukaupia orą vakuuminėse erdvėse ir sumažina šilumos laidumą nuo vieno paviršiaus į kitą. Šios medžiagos yra lengvai įkomponuojamos į sienas ir lubas, atitinka A1 priešgaisringumo klasę, turi labai geras difuzines ir termoizoliacines savybes. "Knauf insulation" mineralinė stiklo...  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinant pastatus iš išorės, įprastai renkamasi tarp dviejų pagrindinių šiltinimo sistemų, t.y. ventiliuojamų ir kontaktinių - tinkuojamų konstrukcijų. Ventiliuojamos: į medinį ar metalinį karkasą klojama mineralinė vata, įrengiamas vėjo izoliacinis sluoksnis, ventiliuojamas oro tarpas ir apdaila, pvz., medinės lentos, keraminės plokštelės, kabinamos plytelės ar cementinė plokštė,kurią galima tinkuoti ir dažyti (pvz. plokštė Knauf Aquapanel). Tinkuojamos: ant fasado klijuojamos mineralinės vatos ar putų polistireno...  Žiūrėti daugiau...

Medinių karkasinių sienų šiltinimo rekomendacijos: 1. Įrengiant sienas su vėdinamu oro tarpu, apsauga nuo vėjo yra parenkama pagal STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių-techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės"reikalavimus. 2. Karkasinėje sienoje būtina įrengti vėdinamą oro tarpą tarp apsaugos nuo vėjo ir apdailos medžiagos ir užtikrinti oro judėjimą jame. 3. Medinių karkasinių sienų šilumos izoliacijos iš universalių plokščių apsaugai nuo vėjo rekomenduojame naudoti plokštes...  Žiūrėti daugiau...

Nemanau, kad Jūsų variantas yra pats geriausias. Jei naudosite minkštą vatą, jos reikės apie 18 cm, turėsite problemų su jos tvirtinimu. Jei naudosite PAROC WAS 50, jos užtektų 17 cm, bet kainuotų brangokai. Ventiliuojami fasadai nėra ekonomiški, nes oro tarpu cirkuliuoja šaltas oras ir mažina termoizoliacinės medžiagos efektyvumą. Patarčiau keramikos blokelį apšiltinti 16 cm Šiloporas NEO plokštėmis ir aptinkuoti plonasluoksniu tinku - tai pats pigiausias ir efektyviausias...  Žiūrėti daugiau...

Pelėsis auga dėl neteisingai įrengtos rūsio sienų ir grindų termoizoliacijos. Pastebėjote, kad problemos atsiranda karštomis vasaros dienomis: kai sienos konstrukcijos paviršiaus ir patalpos oro temperatūrų skirtumas didesnis nei 8,5 laipsnių, sienos drėgsta ir atsiranda pelėsis. Atkreipkite dėmesį, ar šiltinant vata, panaudota garo izoliacija. Šilto oro santykinė drėgmė visada didesnė už šalto oro santykinę drėgmę. Patalpos ore esanti drėgmė migruoja vėsesnės sienos link, pakeliui lengvai prasiskverbdama pro vatą...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinių sienų šiltinimas iš abiejų pusių – tai brangu ir neracionalu. O žalinga bus tada, jei vidinis šiltinimo sluoksnis visai neįleis šilumos į sienas. Tada jos per ilgesnį laiką vis tiek peršals ir kentės nuo kondensato.  Žiūrėti daugiau...

Visos birios medžiagos labai laidžios orui, todėl jos nesustabdo šilto oro nutekėjimo iš patalpų. O dėl tokio nutekėjimo patalpos netenka apie 80 proc. visos netenkamos šilumos. Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali...  Žiūrėti daugiau...

Efektyviausias šiltinimo būdas "tarybinės" statybos namams su vienu ar dviem oro tarpais - tai jų užpildymas termoizoliacinėmis putomis. Šiltinimas iš lauko pusės tokiems namams yra neefektyvus, nes iš tuščio oro tarpo šiluma sugeba pasišalinti per įvairius nesandarumus pastogėse.  Žiūrėti daugiau...

Tarpų tarp rąstų kamšymui puikiai tinka ir norvegijoje dažniausiai naudojama vilnos juosta. Ji yra šilta, nebijo drėgmės, nepelyja, nesiveisia vabalai.  Žiūrėti daugiau...

Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomi montažinėmis putomis. Tarp glaudžiai suspaustų plokščių, šiluminė konvekcija (šilumos perdavimas oru) nevyksta.  Žiūrėti daugiau...

Vienas iš variantų galėtų būti ir toks: pamato apačią ir visas ertmes užpildote purškiama poliuretano termoizoliacija skirta plokštiems paviršiams. Po to ilgu peiliu nupjaunate - sulyginate su pamato paviršiumi, gaudami jo prailginimą, taip pat tuomet ir plokščių apačia turės atramą užverčiant žemėmis. Jei kiekis didesnis, galima samdyti firmą, jei kiekis mažas - galima pasidaryti pačiam naudojant purškimo pistoletą ir balionėlius.  Žiūrėti daugiau...

Pažeistas vietas vėl reikia užpurkšti putomis. Jeigu pažeidžiamos atvirų porų poliuretano putos, tas vietas galima užpurkšti montažinėmis putomis iš flakonų. Jeigu pažeidžiamos kietos, uždarų porų poliuretano putos, pažeistas vietas galima remontuoti tik uždarų porų poliuretano putomis. Tam reikia kviestis putų purškėjus su įranga, arba jeigu plotai nedideli galima naudoti uždarų porų poliuretano putas balionuose (paprasti flakonai iš parduotuvių netinka). Lietuvoje parduodami dviejų gamintojų produktai DuPont FROTH-PAK...  Žiūrėti daugiau...

Vandens garų pralaidumo koeficientas medienai ir polistireniniam putplasčiui panašus (medžiui 20-50, polistireniniam putplasčiui 25-45). Drėgmė, likusi konstrukcijoje užbaigus statybos darbus pasišalina ir tolimesniame eksploatacijos laikotarpyje įtakos neturi. Tačiau temoizoliacinės medžiagos nemėgsta drėgmės, mažėja šiluminė varža. Tiesa, polistireni Tvirtinant stogo apatinėje dalyje apdailinę gipso kartono plokšte, dedama garo izoliacija (polietileninė plėvelė), kuri apsaugo termoizoliacinę medžiagą bei visą...  Žiūrėti daugiau...

Norint didesnio šiltinimo efektyvumo mažesniu storiu reikia naudoti efektyvesnes šiltinimo medžiagas: PIR, PUR, fenolio ar neoporo plokštes arba purškiamas uždarų porų poliuretano putas. Visos šios medžiagos nebijo vėjo, nes šilumos izoliatorius (išskyrus neoporą) yra inertinės dujos uždarytos celėse. Purškiamos uždarų porų poliuretano putos sprendžia ir sandarumo klausimą. Minusas šių medžiagų - bloga smūginio garso (vibracijos) izoliacija, nes tai standžios medžiagos, tai sprendžiasi su gipso apdaila. Visų šių...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant ekovata ar atvirų porų poliuretano putomis reikia nepamiršti apie sandarią garų izoliaciją iš vidaus, ypač jeigu per plyšius kiemas matosi. Šiluminės ir kitos fizikinės ekovatos ar atvirų porų poliuretano putų savybės praktiškai identiškos, putų privalumas kad jos puikiai sukimba su paviršiasi, todėl iš kur atsirago mitas kad jos neužpildo tarpų tikrai nesuprantama. Ekovatai ir atvirų porų poliuretano putoms būtina vėjo izoliacija ir ventiliuojamas oro tapas iš išorės. Galima alternatyva - purškiamos uždarų...  Žiūrėti daugiau...