Namo šiltinimas – Patarimai 10 psl.

Jeigu namelis medinis, greičiausiai karkasinis, tai geriausiai tiktų atvirų porų poliuretano putos. Jomis galima šiltinti tiek stogą, tiek sienas, tiek grindis. Jeigu mūrinis, rekomenduočiau uždarų porų putas ir šiltinimą iš namo išorės. Bet stogui bet kokiu atveju tik atvirų porų putos.  Žiūrėti daugiau...

Žinoma, kad nepakenks, tik padės, kadangi 5 cm iš išorės ženkliai mažoka. Apšiltinus dar 5-6 cm iš vidaus efektas bus dvigubas.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus,taip pat,kadangi ji yra organinė medžiaga tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių. Ekovata nekaupia savyje drėgmės, o drėgmę, patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda, išgarina į aplinką. Jei bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją, nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė, o įgėrusi drėgmės vata netenka...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata.Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus,taip pat,kadangi ji yra organinė medžiaga,tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių.Ekovata nekaupia savyje drėgmės,o drėgmę,patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda,išgarina į aplinką. Jei Jūs bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją,nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė,o įgėrusi drėgmės vata netenka savo...  Žiūrėti daugiau...

Dėl paviršiaus nelygumo galima būtų šiltinti uždarų porų purškiamosiomis poliuretano putomis. Tokiu atveju nereikalinga garų izoliacija. Atvirų porų poliuretanas pakankamai gerai praleidžia vandens gerus, todėl šiltinant atvirų porų poliuretanu būtinas sandarus garus izoliuojantis sluoksnis.  Žiūrėti daugiau...

Mediniui, rąstiniui ar karkasiniui namui vienareikšmiškai geriausiai tiktų "Ekovata". "Ekovata" yra ekologiška, kvėpuojanti medžiaga, turinti panašias savybės kaip ir medis. Ji yra gaunama naudojant perdirbtą celiuliozės pluoštą, sumaišant su netoksiškais, nekeliančiais jokio pavojaus žmogaus sveikatai boro rūgštimi ir boroksu. Ekovata pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis, garso izoliacijos bei apsaugos nuo karščio vasarą savybėmis, taip pat ekovata yra nedegi medžiaga, biologiškai atspari, reguliuojanti drėgmę bei...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant atitvaras iš vidaus svarbu įrengti sandarų garų izoliacinį sluoksnį turintį aukštą vandens garų varžą. Jūsų atveju tinka poliuretano plokštės dengto aliuminio folija. Svarbu plokščių jungtis ir sandūras su kitomis konstrukcijomis tinkamai izoliuoti.  Žiūrėti daugiau...

Taip, reikalingaas 1 cm stipriai ventiliuojamas oro tarpas. Esant poreikiui, galėčiau persiųsti vandens garų skvarbos grafiką  Žiūrėti daugiau...

Nuimti esamą termoizoliaciją. Po esamomis sijomis tvirtinti osb plokštes arba garo izoliacinę plėvelę su lentomis. Jei pasirinksite osb plokštes, jų siūles sandarinkite sandarinimo juosta. Jei plėvelę, tai garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Pro nuimtas esamas lentas, ertmę tarp sijų šiltinti ekovata. Ekovata mažiau laidi orui už mineralinę vatą, todėl neliks skersvėjų. Svarbu ekovatą sutankinti reikiamu tankiu....  Žiūrėti daugiau...

Papildomai armuota antikondensacinė plėvelė ML90 skirta vatos apsaugai nuo išorinės drėgmės. Ji taip pat užtikrina vandens garų pralaidumą iš vidaus į išorę. Polistireniniu putplasčiu iš vidaus galite šiltinti. Garo izoliacija, kuri nepraleistų drėgmės iš kambario į termoizoliacines medžiagas, būtina tik tuo atveju, jei kambaryje daug drėgmės (virtuvė, dušas). Jei tai įprastas gyvenamas kambarys, papildomai garo izoliacija nebūtina, polistireninis putplastis vandens...  Žiūrėti daugiau...

Palėpės apšiltinimui pats pigiausias ir greičiausias būdas yra pučiama vata. Tai amerikietiška mineralinė vata "LoftGuard", išpučiama darbo vietoje specialia mašina. Išpūstos vatos šiluminė varža yra beveik 2 kartus geresnė, nei tradicinės (neišpūstos) vatos, todėl jos izoliacijos sluoksnis (storis) yra mažesnis iki 2 kartų. Jums siūlyčiau palėpę izoliuoti 30 cm pučiamos vatos (turėsite varžą, kuri atitiks ~50 cm bet kurios kitos izoliacinės medžiagos). Jums reikėtų užpūsti (83 m2 x 0,3 m) 25 m3 vatos.  Žiūrėti daugiau...

Iš principo šiltinimas atliekamas tik iš išorės. Kadanti namas rąstinis būtina šiltinti vata, paprastai du sluoksniai 10 m ir 5 cm, vėjo plėvele ir apdaila - lentelės, plokštės, medinės lentos iki mineralinės struktūros. Šiltinant iš vidaus efekto nedaug, nes vien rasos taškas bus Jūsų namo viduje, nekalbant, kad mažinat plotą, aukštį. Taip pat labai svarbu stogo šiltinimas, pamato izoliacija ir šiltinimas, ventiliacinė sistema.  Žiūrėti daugiau...

Gera patarlė „besisauganti ir dievas saugo" galioja ir klijuoto stebuklingo rąsto gaminiams. Jei nepagailėsite keleto litukų namo konstrukcijai pagerinti, tikrai nepralošite. Galima išimtis – platūs rąstų profiliai, kuriuos gamina reta įmonė, greičiausiai suomių gamybos rąstai.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti lubas polistireniniu putplasčiu – įprasta. Lubos gruntuojamos giluminiu gruntu A-10, polistireninio putplasčio plokštės tepamos klijais OK 500, tvirtinamos smeigėmis EJOT IDK su plastikiniu kalamu kaisčiu. Susidarę tarp plokščių tarpai užpurškiami montažinėmis putomis. Jei domina ir apdaila, prie lubų tvirtinami mediniai tąšai, tarp kurių įspraudžiamos polistireninio putplasčio plokštės. Užpurškus plyšius montažinėmis putomis, prie tąšų prisukamos gipso ...  Žiūrėti daugiau...

Esamos plytinio namo sienos varžos tiksliai pasakyti negaliu – nežinoma tiksli konstrukcija: plytos tipas ir storis, užpildymas ir kt. Pagal analogiškas konstrukcijas apytiksliai R~0.8-1.2 m2K/W. Pagal Jūsų aprašymą dalis plytinio namo sienų bus šiltinama įrengiant vėdinamą fasadą, dalis tinkuojamą. Abiem atvejais rekomenduojamas šilumos izoliacijos storis 130-150 mm. Storis priklauso nuo naudojamų medžiagų. Pamatų šiltinimui, jeigu yra pakankamai apšiltintos pirmo aukšto grindys (taip turėtų būti, kai įrengtas grindinis...  Žiūrėti daugiau...

Nalabai koks pasirinkimas. Pirma reikia pasiskaičiuoti kokia šiluminė varža pas jus yra ir kiek reikia šiltinimo. Polistirolas nekvėpuoja, OSB taip pat nekvėpuoja, taip jus sudedate medžiagas ir neturit naudos, tik namui blogiau. Mes prekiaujame šIltininimo plokštėmis, kurios yra pagamintos iš medžio plaušo, todėl jos kvėpuoja, gali sugerti 20% drėgmės ir po to ją vėl atiduoti. Medžio šiltinimo plokštės šiluminis laidumas yra 2100J/kg. Kuo didesnis šiluminis laidumas, tuo geresnis šilumos ir šalčio sulaikymas.  Žiūrėti daugiau...

Išorinio oro tarpo paskirtis - drėgmės, patenkančios per silikatinę plytą prie termoizoliacinės medžiagos, pašalinimas. Natūralu, kad šis oro tarpas atviras, per jį vėdinasi drėgmė. Antras oro tarpas atlieka šiluminės izoliacijos paskirtį, jis turi būti absoliučiai sandarus - bet koks nesandarumas ne tik kad neduos šilumos taupymo efekto, bet ir eleminuos visų medžiagų iš išorės šiluminę varžą.  Žiūrėti daugiau...

Eksplotuojamos terasos ar stogo įrengimui yra naudojami ekstruzuoto putų polistireno (XPS) gaminiai, pvz. Styrofoam 300SL. Šios medžiagos deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas, kai izoliacijos storis yra 20-70mm, yra 0.035 W/mK. Priklausomai nuo terasos viršutinės dangos projektinė vertė yra 0.036-0.043 W/mK. Sluoksnio šiluminė varža yra apskaičiuojama medžiagos storį (m) dalijant iš projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės. Eksplotuojamos terasos (stogo) įrengimas yra ganėtinai sudėtingas. Svarbu darbų kokybė,...  Žiūrėti daugiau...

Tarp betono ir termoizoliacinio sluosnio turi vertikali hidroizoliacija - ST 124555837.01:2005 "Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu" 20.9.3.punktas. Šį brėžinį rasite bet kurio gamintojo tinklalapyje.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namo šiltinimui geriau naudoti ekologišką celiuliozinę apšiltinimo medžiagą - ekovatą. Tokiam namui geriausiai tinka šlapias šiltinimo būdas - išpurenta ekovata sumaišyta su vandeniu specialia įranga yra išpučiama ant paviršiaus. Dėl unikalių savybių šlapia ekovata puikiai užpildo smulkiausius tarpelius bei gerai sukimba su dengiamu paviršiumi, sudarydama vientisą besiūlį izoliacijos sluoksnį. Ekovata – efektyvi, ekologiškai švari ir sveikatai nekenksminga termoizoliacinė statybinė medžiaga, gaminama iš...  Žiūrėti daugiau...

Oro tarpus šiltiname nuo 1994 m - jau 30 metų. Dirbame pagal danišką technologija. Termoputų gamybai naudojame komponentus iš Vakarų Europos. Kurį tarpą užpildyti? Jei oro tarpai nėra labai platūs - rekomenduojame užpildyti abu, nes iš patirties žinome, kad pildant vieną tarpą, dalinai užsipildo ir antras tarpas. Taip pasiekiamas max. efektas. Jei tarpai platūs, abu užpildyti gali būti nepriimtina iš finansinės pusės, gaunasi per brangu. Tada pildomas vienas tarpas. Kurį pildyti - nėra didelio skirtumo. Dažnai namo savininkas...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti skirtingomis medžiagomis galima, jei tų medžiagų savybės atitinka rekonstrukcijos projekte numatytas šiltinimo medžiagų savybes. Ar galima betonuoti grindis antrame aukšte: veikiausiai ne, tačiau tai turi įvertinti ekspertas apžiūrėjęs statinio konstrukcijas ir įvertinęs konstrukcijų stovį.  Žiūrėti daugiau...

Nenorėčiau sutikti su nuomone, kad pamatų, tame skaičiuje ir polinių nereikia šiltinti, pakanka apšiltinti sienas, grindis. Norint pasiekti pastato aukštesnį energinį efektyvumą, pasiekti A+ ar A++ klasę, reikalinga šiltinti ne tik išorinį rostverką, bet ir vidinius. Išorinis rostverkas šiltinamas iš lauko 20 cm polistireniniu putplasčiu, apačia ir vidinė rostverko pusė - 10 cm polistirenino putplasčio plokštėmis. Vidiniai rostverkai šiltinami 10 cm plokštėmis. Nepatariu taupyt išlaidų statybai termoizoliacinių...  Žiūrėti daugiau...

Reikia. Nes virš perdangos, kur skliautai bus lauko temperatūra. Jei blokeliai dujų silikato - užtenka 80 - 100 cm nuo perdangos apačios, jei silikato - šiltinasi visas skliautas. Ir dar iš viršaus (tarp skliauto pabaigos ir difuzinės uždėti vatos, kad šaltis iš viršaus nesileistų  Žiūrėti daugiau...

Jūsų atveju siūlome papildomą apšiltinimą iš palėpės vidaus apipučiant (maždaug 3-5 cm storiu) uždarų porų putų poliuretanu. Tai ne tik ilgaamžė ir nepaprastai efektyvi šilumą izoliuojanti m-ga , tačiau ji tuo pačiu yra ir drėgmės neįgerianti ir labai silpnai garus praleidžianti m-ga, todėl šiuo atveju papildomos garų izoliacinės plėvelės dėti nebereikia. Įmonė Termosnaigė pastatų apšiltinimo darbus putų poliuretano išpurškimo būdu atlieka jau trečią dešimtmetį, darbus atliekame greitai, kokybiškai...  Žiūrėti daugiau...

Taip, polietileninė plėvelė ant grunto nerekomenduotina. Einant iš apačios, sluoksniai išdėstomi tokia tvarka: Sutankinta gruntas, geotekstilė, išlyginta ir sutankinta skalda arba žvyras, polistireninis putplastis . Polietileninė plėvelė nepraleidžia vandens. Jei dėl kokių tai priežasčiu (liūtys, avarinė situacija ir pan.) ten pateks vanduo , putplasčio plokštės gulės drėgnoje aplinkoje, pablogės termoizoliacinės medžiagos savybės. Jei labai nesinori putplasčio plokštę dėti tiesiog ant žvyro, galit pakloti difūzinę...  Žiūrėti daugiau...

Pamatų šiltinimo storis priklauso nuo medžiagos šilumos izoliacinių savybių ir pastato energetinės klasės. Paprastai šiltinama yra iš išorės, pasitikrinkite projekte, ar tikrai reikia šiltinti pamatą, gal reikia šiltinti grindis. Projekte bus nurodyta ir šiltinimo medžiaga bei jos storis.  Žiūrėti daugiau...

To ir reikėjo tikėtis, nes vata pati iš savęs nėra sandari. Priežasčių gali būt įvairių. Pasidarykit sandarumo testą. Jei nuspręsite perdaryti-sutvarkyti termo izoliaciją, kreipkitės, mes Jums padėsime, su itin geromis medžiagomis, tai padaryti. Ir šitokių problemų tikrai neturėsite.  Žiūrėti daugiau...

Polistireninio putplasčio plokštės storis priklauso nuo pamato storio, pamatui naudotos statybinės medžiagos (keraminiai blokeliai, dujų silikatas, FIBO blokeliai ir pan.) bei nuo apšiltinimui pasirinktos termoizoliacinės medžiagos šilumos laidumo koeficiento ir svyruoja nuo 23 iki 28 cm. Tikslesnius skaičius gausite, pasinaudojęs mūsų įmonės svetainėje patalpinta skaičiuokle.  Žiūrėti daugiau...

Pamatus šiltinti prasminga, jei name grindys ant grunto arba yra rūsys. Šiltinti nebūtinai XPS. Yra EPS specialiai gaminamas, kad neįgertų vandens. Galiu pasiūlyti Šillfoam Classic arba Šillfoam Extra. Gaminius rasite Šilputos puslapyje.  Žiūrėti daugiau...

Labai geras sprendimas pamatų šiltinimui - užpūtimas uždarų porų putų poliuretanu. Tai puikiomis šiluminėmis savybėmis ir nelaidumu drėgmei pasižyminti izoliacinė medžiaga. Kv. m kainai paskaičiuoti reikėtų žinoti dominantį izoliacijos storį. Priklausomai nuo kiekio, medžiagų su darbais kaina būtų apie 220 Eur/m3 + PVM.  Žiūrėti daugiau...

Galima jūsų oro tarpą užpildyti ekovata. Jūsų turimas oro tarpas yra gana didelis, todėl užpildžius jį ekovata bus pasiektas pakankamas šilumos sluoksnis bei šiluminė varža, todėl papildomo sienų šiltinimo greičiausiai neprireiks.  Žiūrėti daugiau...

Statybininkai Jums pataria teisingai. Daugiausiai daugiabučių namų stogų renovuojama, naudojant polistireninio putplasčio plokštes,priešgaisrinės apsaugos užtikrinimui dengiant 3 - 4 cm vatos sluoksniu ir, hidroizoliacija - prilydoma danga. Išsamiau galite rasti mūsų įmonės svetainėje, bibliotekoje patalpinta medžiaga Statybos taisyklės. Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu. XI skyrius Stogų šiltinimas.  Žiūrėti daugiau...

Šiltiname mūrinius ir medinius-apmūrytus pastatus su oro tarpu jau 25 metai. Mūsų naudojamos termoputos tinka abiems nurodyto pastato dalims. Termoputos yra neįgeriančios vandens, pralaidžios garui ("kvėpuojančios"), ilgaamžės, išlaikančios formą.  Žiūrėti daugiau...

Pirties, kaip ir kitos paskirties pastatų pamatas šiltinamas iš lauko, tačiau 10 cm putplasčio pirties pamatui mažoka, Rekomenduočiau naudoti bent 20 cm storio putplastį. Pagal polistireninio putplasčio panaudojimo taisykles apšiltinama ne mažiau 60 cm aukščio pamatas, matuojant nuo grindis apšiltinančio putplasčio plokštės apačios. Vidinių pamato sienų apšiltinti nereikia, naudingiau daugiau termoizoliacinės medžiagos panaudoti grindų bei pamato apšiltinimui.  Žiūrėti daugiau...

A klasės namui grindims ant grunto apšiltinti reikėtų apie 250 mm F300 klasės ekstruzinio polistireninio putplasčio. Tikslų storį turėtų paskaičiuoti jūsų architektas, kadangi kiekvienu individualiu atveju storiai būna skirtingi.  Žiūrėti daugiau...

Namo oro tarpą siūlytume šiltinti ekovata. Kadangi šiltinant ekovata išimamos plytos, o dėl jų išėmimo atsiradusios ertmės leidžia matyti realų apšiltinimo vaizdą. Po atliktų darbų plytos įstatomos atgal į savo pozicijas taip lyg ir nebūtų išimtos. Taip pat ekovata yra ekologiška medžiaga, tačiau kartu sauganti pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Daugeliu atveju ekovatai nereikalingos termoizoliuojančios plėvelės, todėl tai puikiai tinkanti medžiaga jau pastatytiems namams, kuriuose nėra termoizoliuojančių...  Žiūrėti daugiau...

Šalti pamatai perduoda šaltį ne tik į vidinę pusę, bet ir aukštyn į sieną. Laikančios konstrukcijos turi būti šiltinamos iš išorės, kad jos galėtų būti šilumoje ir sausumoje. Tada jos daug ilgiau tarnauja. Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų...  Žiūrėti daugiau...

Visur kur yra sąlytis su mediena, putų rinktis nepatarčiau. Medis nekvėpuos ir laikui bėgant pradės pūti. Tokį oro tarpą siūlyčiau šiltinti tik ekovata. Tai ekologiška celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Ekovatai nebūtina naudoti termoizoliuojančias plėveles, nes tai yra kvėpuojanti medžiaga, bet tuo pačiu sulaikanti šilumą jūsų namuose. Kainos su darbu ir medžiagomis gali svyruoti nuo 43 Eur/m3 + PVM.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant su putomis galima susidurti su šiokiomis problemomis, nes ji pučiama per mažas išgręžtas skylutes, todėl negalima pamatyti ir įsitikinti ar tarpas pilnai užpildytas, beto turite įsitikinti kokia tai puta, nes kai kurios putos turi savybę sudūlėti labai greitai. Šiltinimas su granulėmis (tikriausiai turite omenyje polistirolo granules) yra geresnis pasirinkimas, tačiau mažiau efektingas, šiluminė varža yra mažesnė. Jeigu oro tarpą šiltintumėte ekovata, visų šių niuansų išvengtumėte, nes ekovata turi puikias...  Žiūrėti daugiau...

Primenu, kad nuo 2018 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja dar aukštesni, A+ klasei reikalavimai. Pagal naujus normatyvus pamato atitvaros varža jau turi būti ne mažiau 8,33. Norint tiksliai atsakyti į klausimą, reikėtų žinoti nešančios konstrukcijos tipą ir storį. Labai gali būti, kad Jūsų minimos izoliacijos tokio storio gali ir nepakakti.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namo pamatus apšiltinant poliuretano putomis būtų daugiau pliusų nei minusų (ypač nelygius), minusas - kaina, bet jeigu įvertinti medžiagos ilgaamžiškumą ir vientisumą (kas labai įtakoja į šilumos ir kuro taupymą), tai kaina taip pat nebėra minusas. Dėl graužikų, tai dar neteko matyti statybinės medžiagos ,kurios nebandytų pragriaužti, nes jie gyvi padarai ir žiemoti nori taip pat šiltai kaip ir mes, tam yra kiti sprendimai, kaip reiktų apsaugoti šiltinimo medžiagas ,kad į jas graužikai neįlįstų.  Žiūrėti daugiau...

Senam rąstiniam namui ekovata tinka bene labiausiai. Ekovata apsaugo medines pastato konstrukcijos nuo pelėsio bei grybelio, todėl galite būti ramus dėl pūvimo. Paprastai rastiniuose namuose ir nebūna lygūs tarpai. Jeigu nusprendėte šiltinti tai tik visą tarpą, nors apačioje yra 10 cm tarpas - jis turi būti užpildytas, tam, kad nevyktų oro judėjimas. Jei sienoje vyks oro judėjimas - efektas bus toks pat kaip neapšiltintame name. Šlapiu būdu jūsų namą apšiltinti kainuotų apie 250 Eur.  Žiūrėti daugiau...

Suprantama, kad norite sutaupyti ir šiltinti patys, tačiau šiuo atveju siūlyčiau netaupyti. Jeigu kaip sakote, rąstai jau yra papuvę, apšiltinant kitomis medžiagomis, dar labiau supūdysite namą. O ekovata turi medžiui artimų savybių, todėl apšiltinę namą ekovata išvengsite tolesnio namo puvimo ar pelėsio vien todėl, kad ekovata leidžia kvėpuoti medžiui ir taip pat turi antiseptinių medžiagų, kurios ir saugo nuo pelėsio, puvimo, grybelio. Taip pat siūlyčiau išsiaiškinti kodėl rąstai yra supuvę, galbūt tai turėjo...  Žiūrėti daugiau...

Darome tokius darbus putų poliuretanu, naudotume apie 20kg/m3 tankio pusiau atvirų porų poliuretaną. Tai efektyviausia šiluminė izoliacija - jokia kita medžiaga geresnė tikrai nebus. Darbų technologija yra tokia: sienoje gręžiamos F14mm. skylės (nepažeidžiant plytų), per kurias įpilamas skystas putų poliuretanas. Skystoje būsenoje jis būna apie 18-20 sek. po to startuoja putojimas, todėl bėga į žemiausias vietas. Vadinasi jis nubėgs ir užpildys dalį kaimyno sienų. Kad to išvengti, riboje su kaimynų mums teks pildyti...  Žiūrėti daugiau...

Plėveles dėti būtina ir labai teisingai, bei sandariai, nes kitu atveju, kaip buvo kiauras, taip ir liks. Kitas variantas, gal ir teisingiausias užsipūsti poliuretanu, sandaru, šilta, greita ir tikrai nėra brangu. Gal brangiau, bet efektas to vertas ir darbo tempas didelis.  Žiūrėti daugiau...

Mūriniam namui apšiltinti termoizoliacijos iš vidaus reikėtų minimum 20cm sienoj, ir 25cm stogo konstrukcijoj. Sienas iš lauko patartumėm izoliuoti vėjo plėvele, ji nėra brangi, taipogi lengvai montuojama. Sienų sumuštinį galėčiau nubraižyti ir atsiųsti el.paštu, jei prieš tai jį sužinočiau.  Žiūrėti daugiau...

Nebrangus ir efektyvus būdas papildomai apšiltinti sienas - užpūsti ekovata šlapiu būdu. Tam montuojamas metalinis karkasas gipso kartonui, atitraukiant profilius nuo sienos norimu atstumu ir į tarpą tarp jų (ir po jais) pučiama ekovata šlapiu būdu. Apšiltinimo datbų kaina 56 eur/kub.m + PVM ( 1,25 eur/kg + PVM). 5 cm storio ekovatos varža - 1,32mk/W, Jūsų 100 mm poliuretano 3-3,5 , Fibo blokelių apie 1,1 - 1,6 (priklausomai nuo storio) 250 kv.m sienos padengti 5 cm reikės apie 12,5 kub.m ekovatos  Žiūrėti daugiau...

Šiltiname sienų oro tarpus efektyviausia šiltinimo medžiaga - putų poliuretanu. Šios medžiagos yra labai geros šiluminės savybės - deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas λ=0,032W/mK. Apšiltinus 10 cm duotų šiluminę varžą R = 3,2 m2K/W. Darbo procesas: gręžiamos kas 0,8-1 m apie 12-14 mm diametro skylės (plytų nepažeidžia), per kurias įpilamas skystas putų poliuretanas. Po 20 sekundžių, nubėgęs į žemiausias vietas, poliuretanas pradeda putoti ir augti. Išauga apie 50 kartų. Per porą minučių poliuretanas...  Žiūrėti daugiau...

Efektyviausias šiltinimo būdas - oro tarpą užpildyti specialia putų poliuretano izoliacijos sistema. Šios izoliacijos šilumos laidumo koeficiantas - 0,028 W/mK, taigi įrengę 8-10 cm storio izoliaciją, gautume 2,9 - 3,6 m2K/W šiluminę varžą.  Žiūrėti daugiau...

Iš esmės klaidos nebus, tik nematau didelės prasmės taip daryti, kadangi mūryjant reikėtų palikti ventiliuojamą tarpelį - reiškia šilumos tai nepridės, o kaip apdaila, jie nelabai tinkami. Jiems patiems dar reikalinga apdaila. Geriau šiltinti ekovata storesniu sluoksniu - papildomi 5 cm atstos blokelio varžą ir, jei norite, apmūrykite dėl grožio klinkerinėmis plytomis arba, nepamirštant palikti ventiliuojamo tarpelio, apkalkite cementinėm (Cedral) dailylentėm.  Žiūrėti daugiau...

Siūlome naudoti Remmers IQ Therm sistemą. Tai poliuretaninė plokstė, kuri neleidžia susidaryti pelėsiui, puikiai išsaugo šilumą pastato viduje.  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinus tokią sieną oro tarpe gali susidaryti kamino efektas. Tokiu atveju šiltas oras oro tarpe galimai kils į viršų ir per esamus nesandarumus pasišalins. Taigi teoriškai šiluma izoliuojama, bet praktiškai nežinia kiek. Todėl prieš šiltinant sienas iš išorės rekomenduojama oro tarpą užpildyti termoizoliacine medžiaga. Gaunama didesnė sienos šiluminė varža.  Žiūrėti daugiau...

15 cm storio ekovatos šiluminė varža būtų ~3,95, tačiau bendra sienos šiluminė varža turėtų būti nuo 5. STR 2.05.01:2005 nurodo, kad gyvenamųjų namų sienos šiluminė varža R turi būti lygi arba didesnė nei 5 (R ≥ 5 m² K/W). Jums reiktų pasiterauti fibro blokelio 20 cm gamintojo ir apdailinės plytos gamintojo, kokia jų produkcijos šiluminė varža R. Ir vėliau susumuoti. Kas dėl oro tarpo: ekovatai oro tarpo nereikia, tačiau pasitikslinkite pas apdailinės plytos gamintoją, ar jų produktui būtinas oro tarpas.  Žiūrėti daugiau...

Nepadarykite klaidos ir būtinai užpildykite oro tarpą, prieš darant išorinį apšiltinimą. Šia tema yra daug informacijos internete. Mūsų ilgametė šiltinimo darbų patirtis irgi rodo, kad oro tarpus negalima palikti tuščius, priešingu atveju neturėsite pilno efekto iš išorinio apšiltinimo.  Žiūrėti daugiau...

Patarčiau pagalvoti apie oro tarpo užpildymą polistireno granulėmis arba termo putomis. Ekovata iš šių paminėtų medžiagų turi didžiausią šilumos laidumo koeficienta. 15 cm storio vatos sluoksnis be perskyrimų ilgainiui susisluoksniuos, norimo efekto nepasieksite.  Žiūrėti daugiau...

Jūsų atveju oro tarpo palikti nereikia, jis neduos teigiamo šiluminio efekto, o tik bus palikta galimybė orui judėti t. y. atsirasti konvekcijai. Jūsų atveju reikia nuimti senas dailylentes, glausti akmens vatos plokštes PAROC WAS 25t (30 mm) prie difuzinės plėvelės ir suformavus vėdinamą oro tarpą kalti naujas dailylentes.  Žiūrėti daugiau...

Gana dažnas atvejis, kai sienoje šiltinimo medžiaga ar priešvėjinė izoliacija sudėta nekokybiškai, nevientisai, su tarpeliais ir nėra užtikrintas sandarumas. Per nesandarumus, esančius šiltinimo medžiagoje, šiluma patenka į ventiliuojamą oro tarpelį ir dėl konvekcijos (oro srautų susidarančių dėl temperatūros skirtumų) yra labai greitai pašalinama į išorę. Tokio tipo problema gali būti išspręsta, užpildžius minėtą oro tarpelį specialiai tam skirtomis termoputomis. Skeptikai gali sakyti, kad negalima užpildyti...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Trečiasis...  Žiūrėti daugiau...

Galima, bet nepatartina. Tarp brūsų įsprauskite Šiloporas EPS70 plokštes, sandūrose užpurškite termo putomis, prisukite OSB klokštes. Toks būdas, lyginant su tinkavimu plonasluoksniu tinku, turi porą minusų. Medinių brūsų varža maža, prarasite daugiau šilumos. Kokybiškai aptinkuota sistema suteikia garantiją 25 m, o OSB plokštės reikalaus daugiau priežiūros.  Žiūrėti daugiau...

Sienoje esantį oro tarpą reikia užpildyti termoizoliacinėmis putomis. Dėl tarpsienyje susidarančių oro srautų, ši siena yra stipriai aušinama ir šaltesnė net už blokines sienas. Po apšiltinimo ši siena turėtų tapti šiltesnė už blokines sienas.  Žiūrėti daugiau...

Pastato oro tarpus būtina užpildyti termoizoliacine medžiaga. Apšiltinus sienas iš išorės ir palikus tuščius tarpsienius gausite tik dalinį efektą, nes šiluma iš tarpsienių išsisklaidys per įvairius plyšius ir nesandarumus. Užpildžius oro tarpus, sustabdomi oro srautai ir žymiai padidėja sienų šiluminė varža. Mes sienas šiltiname Danijos firmos "THERMO-LUN" technologija ir medžiagomis.  Žiūrėti daugiau...

Tarp namo sienos ir silikatinės plytos paliekamas 4 cm oro tarpas turi ventiliacinę paskirtį. Silikatines plytas stipresnis lietus perlyja ir susikaupusią drėgmę išgarina ventiliacinis oro tarpas. Jei oro tarpą užpildysite kokia nors termoizoliacine medžiaga, ji sudrėgs ir praras savo termoizoliacines savybes.  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduočiau šiltinimo bėdą spręsti taip: visus plyšius tarp namų standžiai užkaišioti minkšta vata, po to KEMA mastika (išsiplečiančia) užsandarinti visą sienų perimetrą, mastika dažoma BAUMIT dažais. Tinkuoti plyšio jokiu būdu nereikia. Apačioje prie cokolio reiktų padaryti ventiliacines groteles, o viršuje kur stogo parapetas – įmontuoti vent. kaminėlius (2-3 vnt), tai leis tarpui tarp namų būti visad sausam.  Žiūrėti daugiau...

Užpildžius tarpsienius tinkama termoizoliacine medžiaga (ilgaamžė, neabsorbuojanti vandens, praleidžianti vandens garus, t. y. „kvėpuojanti"), nežiūrint į tai, kad apie angokraščius išlieka „šalčio tilteliai", pasiekiamas žymus ekonominis efektas. Taip yra dėl to, kad didžioji dalis šilumos yra prarandama ne tiesiogiai per sienos konstrukciją (šiluminio laidumo būdu), bet dėl didelių oro srautų tarpsieniuose (oro konvekcijos būdu). Oro srautų susidarymą lemia mūro sienos vidinės ir išorinės dalių temperatūrų...  Žiūrėti daugiau...

Šiltiname pastatus jau daugiau kaip 34 metus. Siūlome Jums apšiltinti uždarų porų putų poliuretanu, sutartu storiu tarp gegnių (storis priklauso nuo esančios situacijos, kaina 250 €/m3+PVM). Tuomet nereikia jokių papildomų plėvelių, ir stogas niekada Jums neįmirks ir nepraleis vandens. O su laiku keičiant stogo dangą, bet kuriuo metu galėsite nusiimti šiferį nebijodamas lietaus prabėgimo vidun ir termoizoliacijos įmirkimo. Nuėmus seną stogo dangą, naujais grebėstais tuo pačiu ir palygintų įlinkimą. Nurodykite adresą...  Žiūrėti daugiau...

Uždarų porų poliuretano putos yra skirtingo tankio, kaip ir putplastis EPS sienoms bei XPS pamatams ir stogams. 1. Ant uždarų porų poliuretano putų tepasi polimerinės mastikos ir cemento hidroizoliacinis sluoksnis, pasižymintis puikiomis sukibimo ir elastingumo savybėmis. 2. Galima daryti kaip esate numatęs, galima iš apdailos padaryti kaip "apalubkę" ir tarpą užpildyti poliuretano putomis. Jeigu pamatas jau yra nelabai lygus, tai apipurškus jis stipriai lygesnis nepasidarys. Esame darę įvairių variantų.  Žiūrėti daugiau...

1. Yra du būdai: pragręžti sienoje skylę, arba išskaičiuoti pagal sienos storį. Jeigu sienos iš lauko ir vidaus tinkuotos - gręžti patikimiau, bus galimybė pažiūrėti kaip buvo surištos plytos, jeigu rišimas plytomis, oro tarpo pildymas gali būti netikslingas. 2. Galima, bet reikia turėti omeny, kad liks šalčio tilteliai tose vietose, kur nėra oro tarpo (visi angokraščiai ir ties perdangom, jeigu jos betoninės), namo dalis pilnai užsisandarins, reikės pasirūpinti efektyvesne vėdinimo sistema.  Žiūrėti daugiau...

Papildomai apšiltinant karkasinį namą polistireniniu putplasčiu, kvėpavimo problemų nebus. Per namo sienas išeina tik apie 2 proc. vandens garų, pagrindinė dalis išeina per ventiliacines sistemas, nesandarumus apie langus, duris. Rekomenduotina naudoti EPS 70 ar EPS 80 polistireninį putplastį, nerekomenduotina naudoti EPS 100 , nes jo vandens garų pralaidumo koeficientas prastesnis. Tačiau pagrindinė tokios apšiltinimo technologijos kita - užtikrinti, kad tarp karkasinės sienos, dailylenčių ir polistireninio putplasčio...  Žiūrėti daugiau...

Jis dedamas kad perdengti šalčio tiltelius per gegnes, vatos šilumos izoliacinės savybės apie 5 kartus geresnės negu medienos. Elektros instaliacijos taisyklės, draudžiančios montuoti laidus šiltinimo sluoksnyje: Lietuvos Respublikos statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2016 "Elektros instaliacijos" 7.1.3.1 punktas: "Laidai ir kabeliai turi būti klojami taip, kad nebūtų pažeista jų izoliacija ir apsauginiai apvalkalai." 7.1.3.7 punktas: "Draudžiama kloti laidus ir kabelius šiltinamojo sluoksnio viduje." LST EN 60364-5-52:2010...  Žiūrėti daugiau...