Namo šiltinimas – Patarimai 5 psl.

Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t. y. palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas. Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų,...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu nevisi gyventojai sutinka apšiltinti namą, galima pasiūlyti kiekvienam butui individualų sprendimą - IQ Therm vidaus apšiltinimo sistemą. Naudojant šią sistemą, Jūs netik apšildot butą, bet ir apsaugot nuo pelėsio susidarymo. IQ Therm sistemą sudaro: klijai, Poliuretanine plokštė (3, 5, 8 cm storio) Tinkas, išlyginamasis sluoksnis ir dažai.  Žiūrėti daugiau...

Jei sienose yra tušti oro tarpai, juos neišvengiamai reikia užpildyti specialiai tam sukurta medžiaga - termoputomis. Šiltinti iš išorės, paliekant tuščius oro tarpus, beprasmiška, nes mažiausiai 80 proc. šilumos ištekės oro tarpu aukštyn. Bet ne visos termoputos skirtos ir tinka oro tarpų sienose užpildymui.  Žiūrėti daugiau...

Jeigu mūro sienose yra palikti tušti oro tarpai, tai neapsirikite ir būtinai juos užpildykite termoizoliacine medžiaga. Kai sienos konstrukcijoje nėra tuštumų, geriausia namą šiltinti iš išorės. Šiltinimas iš vidaus - pats blogiausias variantas ir naudotinas tik tada, kai šiltinti iš lauko nėra galimybės. Šiltinant iš vidaus nerekomenduojama dėti storesnį negu 5cm šiltinimo sluoksnį.  Žiūrėti daugiau...

Iš praktikos pagal tokį mazgą vatoje prie mūro gali susidaryti ledas (tokiam objekte dariau termoviziją, kur radau prišalusią vatą prie išorinio mūro), išorinis mūras gali nebūti visiškai sandarus ir drėgmė gali patekti į vatą iš bet kur, nes garo barjerą sudarysite tik vienoje pusėje iš keturių. Teoriškai kaip ir gaunasi, bet praktiškai gali būti nelabai įmanoma sudaryti tokias sąlygas kaip skaičiuojant. Esu šiltinęs vata iš vidaus, ant mūro dėjau garo izoliaciją (polietileno plėvelę), vatą, garo izoliaciją...  Žiūrėti daugiau...

Mūsų atsakymas - taip, galima. Mūsų įmonė Termosnaigė siūlo purkšti pusiau uždarų porų poliuretaną, kaip vieną iš pačių šilčiausių šiuo metu rinkoje esančią medžiagų, kurios mažas storis duoda didžiausią efektą. Kadangi uždarų porų yra maždaug pusė, o kita dalis porų yra atviros, todėl mikro cirkuliacija išlieka, kas užtikrina ypač palankias sąlygas tiek konstrukcijoms, tiek kambarių mikroklimatui. O gipso kartonas yra vienas geriausių drėgmės patalpoje reguliatorių - perteklinę drėgmę jis sugeria,...  Žiūrėti daugiau...

Taip, šiltinti iš vidaus jau būtų rizikinga. Reikėtų dar pasigilinti konkrečiai vietoje dėl sienos konstrukcijos, tačiau vienas iš galimų variantų apšiltinti papildomai iš lauko, būtų toks: nuimti išorinę dailylentės apdailą, ant esamų brusų (tarp kurių užkišta akmens vata ) prikalti dar vienus, tarp brusų ir ant vatos užpurkšti putų poliuretanu (tokią paslaugą atliekame), ir sumontuoti mūsų įmonėje Termosnaigė gaminamas termopaneles su klinkerio plytelių apdaila. Arba ir kitokią fasadinę apdailą. Jeigu domina...  Žiūrėti daugiau...

Tiek karkasinio, tiek ir kitos konstrukcijos namo šiltinimui gali būti naudojama akmens vata. Dažnu atveju rekomenduojama, kad atliekant šiltinimą iš vidaus akmens vatos sluoksnio storis neturi būti storesnis kaip 5 cm, tačiau tai susiję su atitvaros šilumine - drėgmine būsena, bet ne su sveikatos ar panašiais aspektais. Kaip žinai akmens vata (kaip ir bet kokios kitos termoizoliacinės medžiagos) sluoksnis tiesiogiai "nekontaktuoja" vidaus aplinka, nes yra daroma apdaila. Akmens vata jau daugiau kaip 85 metus naudojama gyvenamosios,...  Žiūrėti daugiau...

Geriausias sprendimas Jums apšiltinti stogą yra putų poliuretanas. Darbų metu užpurškiamas poliuretano izoliacinis sluoksnis užtikrins sandarumą ir itin gerą šiluminę varžą. Poliuretanas yra puikiai tinkamas ir sunkiai prieinamų vietų šiltinimui, neretai tai ir vienintelis įmanomas kokybiško apšiltinimo būdas. ~20 cm uždarų porų poliuretano izoliacinis sluoksnis atitinka A+ energinio naudingumo klasės stogo reglamentą (pagal deklaruojamas vertes, R=8.33 m2K/W). Uždarų porų poliuretanas turi geriausią šilumos laidumo...  Žiūrėti daugiau...

Reikia išnaikinti peles ir šiltinti iš išorės. Jeigu namas labai senas ir įtrauktas į paveldą, tada pašalinti putplastį (jis lengvai tirpsta ksilole) ir užpildyti tarpą uždarų porų poliuretano putomis.  Žiūrėti daugiau...

Kaip vienoje, taip ir kitoje pusėje siūlau naudoti PIR plokštes. Jų šiluminės savybės 50% geresnes negu pačio "šilčiausio" putplasčio, dėka to užpildant tarpus tarp balkių 20 cm storio šiltinimo medžiagomis gausite tikrai gerą šilumos izoliaciją. Iš vidaus manau užteks tik 30 arba daugiausiai 50 mm PIR plokštės. Taip pat jų lengvas montavimas. Plokštės iš abejų pusių padengtos aliuminizuota folija, kuri bus kaip vėjo izoliacinė danga. Kiek kv.m jums reikia?  Žiūrėti daugiau...

Geriausia pamatą apšiltinti ir hidroizoliuoti iš lauko pusės. Iš vidaus tai daryti nepatartina - daug minusų: siena įmirks, įšals, todėl apšiltinimas ir hidroizoliacija gali ir nepadėti, Šiuo atveju šalčio ir drėgmės tilteliai gali susiformuoti ties grindim ir lubom, persiduoti į perdangas, gali pradėti pelyti ir pan. To išvengtumėte šiltinant iš išorės.  Žiūrėti daugiau...

Jeigu tose sienose yra langų, per juos gaunate šilumos ir šalčio daugiau negu per sienas. Sienų ir lubų šiltinimui iš vidaus efektyviausia PIR plokštė su gipso apdaila (būna pirkti Lemoroje, Ermitaže ar Senukuose) svarbu atkreipti dėmesį į gipso storį, būna 12 mm ir plonesnio, rinktis reikia su kuo plonesniu gipsu, taip tam pačiam storyje turėsite daugiau efekto. Plokštėmis reikės apklijuoti ne tik sienas bet ir angokraščius. Jeigu sienos labai nelygios, tada reikia montuoti metalinių profilių karkasą, šiltinti purškiamomis...  Žiūrėti daugiau...

Dažniausias ir populiariausias variantas šiltinti stogą yra akmens vata tarp gegnių arba jei patalpa neeksploatuojama ant perdangos tarp lagių. Kiti galimi variantai naudoti birią vatą pučiant ją ant paviršiaus arba naudoti putas.  Žiūrėti daugiau...

Medinių (o ypač rąstinių) namų šiltinimui geriausias sprendimas mineralinė vata, nes labiausiai tinka dėl didelio laidumo vandens garams bei nedegumo. O dėl savo struktūros elastingumo tai nesibaiminkite ir dėl sienų nelygumų, nes galima naudoti truputi didesnio storio plokštes ir kas suspausti arba visada galima naudoti kelis skirtingo storio sluoksnius. Šiltinimo sprendimai su akmens vata mediniuose namuose patikrinti laiko ir naudojami labai daug metų skirtingo klimato sąlygomis ir pasiteisino daugelyje šalių. Tad toks pasirinkimas...  Žiūrėti daugiau...

Jei klausiate ar būtų sustabdytas garo pralaidumas - tai atsakymas taip sustabdytas. Ar garai nepatektų į apšiltinamąjį sluoksnį, tai atsakymas - patektų. Tam, kad tinkamai atsakyti reikia detaliai žinoti koks OSB, tankis ir visa kita, kaip sandarinamos siūlės, spec garams nepralaidus gruntai ir dažai ir kiti faktoriai. Bendriniu atveju kur kas paprasčiau naudoti garo izoliacinę plėvelę, o super ekonominiu atveju paprastą PVC plėvelę.  Žiūrėti daugiau...

Pagal medžiagų suderinamumą rąstiniam namui šiltinti rekomenduoti naudoti natūralesnes medžiagas, pvz: akmens vatą ir ją montuoti į medinį karkasą dėl tos pačios medžiagiškumo priežasties. Jei medines konstrukcijas montuojame prie mūrinių paviršių ar metalo elementus glaudžiame prie medžio tuomet reikia įrengti papildomus skirtukus jų sandūroje, pvz: skiriamąsias tarpines, hidroizoliacines juostas ir pan. Be to, skirtingos kilmės medžiagos pasižymi ir skirtingais plėtimosi koeficientais bei kitomis savybėmis. Todėl...  Žiūrėti daugiau...

Bet kuriai orui laidžiai medžiagai išorėje būtina difuzinė (garui laidi plėvelė). Ekovatai taip pat būtinos visos apsauginės plėvelės lygiai taip pat, kaip ir mineralinei vatai (nežiūrint į tai, ką deklaruoja ekovatos rangovai, ir nežiūrint į tai, kokiu būdu bus šiltinama - šlapiuoju ar sausuoju). Ekovata gali tarnauti kaip šilumą izoliuojanti medžiaga tik tada, kai ji pilnai IŠ VISŲ PUSIŲ izoliuota nuo aplinkos oro ir kitų poveikių. Tai patvirtina ekspertizių rezultatai.  Žiūrėti daugiau...

Atliekame daugiabučių ir kitų pastatų šiltinimo/renovacijos darbus putų poliuretanu (PPU) purškimo būdu. Padengus PPU izoliaciją stogą, pageidautina, o kai kuriais atvejais būtina, apsaugoti PPU nuo išorės veiksnių poveikio: drėgmės, saulės UV spindulių, mechaninių pažeidimu. Geriausiai tam tinka purškiama poliuretano pagrindu elastinga danga – poliurėja. Puškiama poliurėja yra dvikomponentė. Danga išdžiūsta per sekundes ir suteikia tvirtą, chemikalams ir trinčiai atsparią dangą. Poliurea pasižymi dideliu atsparumu...  Žiūrėti daugiau...

Ekovata galima šiltinti ir ant spalių. Kadangi ji yra kvėpuojanti medžiaga, jai nebūtinos termoizoliuojančios plėvelės.  Žiūrėti daugiau...

Plokščio stogo šiltinimui galima rinktis poliizocianurato plokštes FF-PIR. Šiomis plokštėmis apšiltintas stogas bus sandarus, šiltas ir lengvas. Sandarumą plokštėms suteikia iš abiejų pusių gamykliškai priklijuota aliuminio folijos danga. Norint pasiekti tą pačią šiluminę varžą kaip su mineraline vata ar EPS, reikės iki dviejų kartų plonesnių plokščių, nes FF-PIR šilumos laidumo koeficientas yra 0,021 W/mK. Šių plokščių tankis yra 30 kg/m3, todėl neapkraunama konstrukcija, be to, šias plokštes yra lengva ir...  Žiūrėti daugiau...

Vertėtų pastorinti stogo šiltinimo sluoksnį, nes stogui šiluminė varža yra šiek tiek per maža, o kaip žinome per stogą visa šiluma ir išeina. Jeigu norite pasiekti A klasę, šiltinimo storis turėtų būti dvigubai didesnis nei dabar turite šiltinant poliuretanu. Jeigu šiltintumėte kitomis medžiagomis dar ir didesnis.  Žiūrėti daugiau...

Skardinį stogą siūlyčiau šiltinti ekovata. Jeigu lygintume darbų bei medžiagų kainą su kitomis vatomis, šiltinant ekovata gaunasi pigiau. Jeigu planuojate dėti mineralinę vatą pats, tuomet kaina, žinoma, mažesnė. Tačiau su ekovata viskas paprasčiau. Jums nebūtina, kad tarpai tarp gegnių būtų vienodi, nes ekovata yra biri medžiaga, todėl užpildo visus tarpus. Vienas dalykas ką jums reikėtų pasiruošti, tai prisitvirtinti plėvelę prie gegnių apačios, tam, kad liktų oro tarpas, į kurį pripūstume ekovatos.  Žiūrėti daugiau...

Pagal dabartinius A klasės standartus stogo šiltinimui reikėtų net 35 cm storio šiltinimo medžiagos, tačiau jei A klasės nesiekiate, tam, kad būtų šilta, užtenka stogą šiltinti 25 cm storiu ekovata.  Žiūrėti daugiau...

OSB neskirta sandarumui užtikrinti, sandarumą užtikrina sandarios medžiagos, tai gali būti poliuretano putos, teisingai sumontuota garo izoliacinė plėvelė. Teisingas montavimas, tai visų sujungimų ar pradūrimų užsandarinimas. 30 cm šiltinimo, kad atitiktų A klasę be poliuretano stogo šiltinimui nelabai ką ir rasite. Vatos ir polistirolio nepakanka, neoporo lambda reikia skaičiuoti, tačiau sandarumas nesigauna. A klasėje yra reikalingas arba didelis nesandarios medžiagos kiekis, arba poliuretanas, kuris sprendžia ir storio...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti sienas galima ir žiemos periodu, nebūtina laukti pavasario, jei uždengtas stogas, reikėtų pasirūpinti stogo sandariu šiltinimu. Tada truputi pašildant patalpas (kas tikrai kainuoja labai nedaug, kai sandarus stogas) išsidžiovinsite sienas. Jei šiltinsitės putų polistiroliu, tai oro temperatūra įtakos nedaro (pakanka teigiamos - pliusinės), taigi, iki ateis gūdi žiema, darbai gali būti atlikti, o jūs ramiai galėsite dirbti vidaus darbus.  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausia, tai 20 cm šlaitiniam stogui mažoka. Reikėtų 25 - 35 cm. Tam reikia pastorint gegnes prisukant (prišaudant) iš apačios 5 x 5 cm bruselius (galima prisukti per atstumą, naudojant montažinius kampus ar plokšteles). Siūlome užpūsti Jūsų stogą su norima erdve ekovata. Tam turi būti uždaryta gegnių apačia, prisukant OSB arba armuotą garo izoliacinę plėvelę, suskersuojant ją kas 30 cm "makaronais" (2,5 x 5 cm tašeliais), paliekant viršuj (kraige) 0,5 m neuždarytą tarpą, per kurį nusileis šlangas iki apačios...  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduočiau pasinaudoti patarimais www.kaunosilas.lt Techninė informacija. Putplasčio panaudojimo taisyklės. XI skyrius. Stogų šiltinimas ir apsišiltinti stogą polistireniniu putplasčiu. Privalumai - darbą galima atlikti savomis jėgomis, užsitikrinti reikiamą darbų kokybę, mažos investicijos (polistireninis putplastis, difuzinė bei garo izoliacijos plėvelės). Galite taip pat pasinaudoti medžiaga Specialisto komentaras. Šlaitinių stogų šiltinimas polistireniniu putplasčiu.  Žiūrėti daugiau...

Pagal stogo apšiltinimo teoriją turėtų būti ir difuzinė plėvelė ir ventiliacinis oro tarpas virš izoliacinės medžiagos. Jūsų atveju belieka naudoti izoliacinę medžiagą, kuri mažiau jautri galimai drėgmei. Įprastai tokiu atveju naudojamas polistireninis putplastis, rekomenduotina Šiloporas Neo EPS70, arba Šiloporas Ekstra Neo. Putplasčio plokštės standžiai (su pasipriešinimu) įspraudžiamos tarp gegnių (taip bus amortizuota rąstų apvalumas). Kadangi atstumai tarp gegnių nevienodi, plokštes reikia pjauti vietoje, pagal...  Žiūrėti daugiau...

Siūlome stogą šiltinti ekovata. Tai ekologiška medžiaga, turinti antiseptinių savybių, dėl to medinės stogo konstrukcijos (gegnės) nesupus ir nepelys. Taip pat tai yra kvėpuojanti medžiaga, nedegi ir turinti aukštą garso klasę - A. Apsišiltinę stogą Ekovata sumažinsite šildymo išlaidas iki 20 proc ir daugiau. Turime daug patirties, nes esame vininteliai ekovatos gamintojai Lietuvoje ir, žinoma, jos pradininkai, todėl apie šią medžiagą žinome geriausiai.  Žiūrėti daugiau...

Tarp OSB plokštės ir difuzinės plėvelės oro tarpas reikalingas, kitaip ji negalės atlikti savo funkcijos - išleisti drėgmę iš šiltinimo medžiagos. Pučiant ekovatą garo izoliacinė plėvelė nėra būtina (su sąlyga, kad virš jos eis garams laidi medžiaga - difuzinė plėvelė). Rekomenduojamas šlaitinio stogo šiltinimo storis 25 - 40 cm (žiūrint kokios energetinio efektyvumo klasės namas)  Žiūrėti daugiau...

Priklauso nuo to, kokią medžiagą pasirinksite. Šiltinant stogą ekovata, reikėtų 35 cm apšiltinimo storio A klasei gauti. Kaina gali būti nuo 39 Eur/m3 (su PVM). Tai priklauso nuo to ar šiltinsite perdangą ar stogo šlaitus.  Žiūrėti daugiau...

Stogui šiltinti galite rinktis ekovatą, nes ji ne tik turi geras šilumines savybes žiemą, bet ir nepraleidžia šilumos vasarą, todėl vasaros metu namuose būna vėsu. Taip pat būtina paminėti, kad ekovata turi A garso sugerties klasę. Kadangi jūsų stogas skardinis tai nepakenktų ir garso izoliacija. O čia jums būtų viskas viename.  Žiūrėti daugiau...

Jūsų atveju geriausiai tiktų apšiltinti šlaitinį stogą ekovata. Pučiant ekovatą, nėra svarbus atstumas tarp gegnių, ji puikiausiai užpildo visas ertmes, sudarydama vientisą, besiūlį apšiltinimo sluoksnį. Apšiltinimo darbų kaina 45 eur/kub.m + PVM arba 1 eur/kg + PVM (medžiaga su darbu).  Žiūrėti daugiau...

Skylių gręžimas ir vėdinamos palėpės suformavimas visiška katastrofa. 300mm izoliacijos įrengimas netenka prasmės, nes palėpėje bus lauko temperatūra. Dirbs tik perdangoje 100mm esantis vatos sluoksnis. Bus D energetinė klasė. Norint suprasti esmę kaip turi būti: yra toks garų laidumo koeficientas "miu", kurio dydis einant į šaltąją pastato pusę turi mažėti. Taigi žiūrim iš apačios - garo izoliacinė plėvelė 2000, vata 1-2, toliau pastogės tūris (oro tarpas) 1, vėl garo plėvelė 2000 , vata 1-2, difuzinė plėvelė...  Žiūrėti daugiau...

Jūsų namas nesandarus. Dėl pastato šiltinimo ir sandarinimo patariu kreiptis į GAMO technologijos rangovus. Namo pradinė ekspertizė, apmatavimas ir sąmatos paskaičiavimas jums nekainuos ir niekuo neįpareigos. Kokią bepasirinksite šiltinimo technologiją, esu pasirengęs padėti Jums gauti kuo geresnį namo energinį efektyvumą.  Žiūrėti daugiau...

Efektyviausia ir ekonomiškiausia yra šiltinti stogą iki antro aukšto lubų, o toliau lubas.Nes, viena, lubų plotas visada bus mažesnis nei 2 šlaitų plotai, o, antra,jei apšiltintumėt stogą iki kraigo, o lubų nešiltintumėt, tuomet Jūs šildysit ir tą trikampuką virš lubų, kuriame negyvenat, o tai papildomi 20-50 kūb.m erdvės. Siūlome stogą apšiltinti ekovata, užpučiant stogą 25-30 cm storiu, o perdangą 35 cm.  Žiūrėti daugiau...

Mūro sienoms geriausiai tinka mineralinės vatos šiltinimo medžiagos. Akmens vata ir plytos ar blokeliai yra neorganinės kilmės medžiagos, papildančios viena kitą. Keramikos, silikato, akyto betono, keramzitbetonio plytų ar blokelių mūras yra neorganinės kilmės medžiaga, gaminama iš gamtoje natūraliai randamų žaliavų: molio, kalkių, smėlio ir vandens. PAROC akmens vata yra gaminama iš vulkaninės kilmės uolienų: bazalto, gabro, olivino ir dolomito. Tad šios medžiagos puikiai papildo viena kitą. Nedegi mūro siena ir nedegi...  Žiūrėti daugiau...

Ant kokybiškos difuzinės plėvelės kondensatas neturėtų laikytis. Drėgmė turėtų pasišalinti per ją. Geriau palaukite kol drėgmė pasišalins nuo plėvelės ir tik tada įrenginėkite šilumos izoliacinį sluoksnį. Būtinai sumontuokite garo barjerą prieš vatą ir užsandarinkite jo kraštus.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant ekovata, kaip ir kitomis medžiagomis, reikalingas ventiliuojamas tarpas. Tam patogiausia prie esamų grebėstų iš apačios prisuokti MPP (preskartoną). Patogiausia naudot mažuosius lapus 61 x 122 cm, kalant vertikaliai dviem eilėm, vidury užleidžiant vieną lapą ant kito, taip išvengiant pjaustymo. Tada aišku reikėtų pastorint gegnes iki 25 cm ir uždaryti gegnių apačią.  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausia pas jus nėra padaryto ventiliuojamo tarpo, kuris gaunasi tarp difuzinės plėvelės ir grebėstų naujos konstrukcijos stoge.Tam reikia pirmiausia iš apačios grebėstų (iš kambario pusės) prisukti MPP (preskartono)laus. geriausiai tinka nedideli 61 x 122 cm dydžio, išdėstant juos vertikaliai ir užleidžiant vieną ant kito iš šono ( taip išvengiant tikslaus pjaustymo.Vėliau storinamos gegnės iki 20-25 cm storio, prisukant 5x5 cm bruselius iš apačios.Gegnių apačia uždaroma špuntuota 12 mm OSB plokšte.Montuojant špuntuotą...  Žiūrėti daugiau...

Siūlome apšiltinti Jūsų stogą ekovata. Bet 20 cm storio mažoka, nesvarbu kokia vata šiltinsit. Minimalus reikalaujamas storis 25 cm, bet jei statote namą sau - geriausia šiltint 30 arba 35 cm. Iš praktikos dažniausiai šiltiname 35 cm storiu, rečiau - 30 cm 25 - dar rečiau. Apšiltinimo darbų kaina ( medžiaga su darbu) 35 eur/kub.m + PVM  Žiūrėti daugiau...

Idealiausias variantas būtų apsišiltinti stogą poliuretano puta, kurios 5 cm atstoja 40 cm vatos, vieno kubinio metro kietos poliuretano putos kaina 200 eurų + PVM. Rekomenduotume 7-8 cm. Viso apšiltinimo kaina su medžiagomis ir darbu būtų 2380 eurų + PVM.  Žiūrėti daugiau...

Siūlome stogų apšiltinimą putų poliuretanu. Tai efektyviausia izoliacinė medžiaga, be to ji sandari, neturi sandūrų, nes yra purškiama vietoje. Yra keletas putų poliuretano rūšių - vienos efektyvesnės, brangesnės, efektyvesnės, kitos atvirkščiai. Nežinome kokio efektyvumo izoliaciją planuojate, kokią varžą R siekiate - storiau padarius bus efektyviau ir brangiau, ploniau pigiau. Darbų kaina su darbais ir medžiagomis, pasiekiant varžą R= 6 m2K/W, Jūsų stogui būtų apie 1600 Eur.  Žiūrėti daugiau...

Neaišku, kokios paskirties pastatas, bet jei gyvenamosios - min B kategorijos plokščią stogą rekomenduočiau apšiltinti 14-15cm uždarų porų poliuretanu ir ant viršaus 2 mm elastomeru (polyurea). Stogas nebeturėtų jokių sudūrimų ir jo eksploatacija nebereikalautų priežiūros, kuri neišvengiamai atsiranda, kai naudojamos prilydomosios dangos. Taip pat šiuo variantu išvengsite kondensato padaromos žalos. Jei vis dėlto norėsite daryti savo variantą, jūsų stogo konstrukcija (min B kategorija) susidėtų iš sekančių sluoksnių,...  Žiūrėti daugiau...

"kvėpuojančios sienos" - tai daugiau ppropogandinė vatos gamintojų reklama, Visų pirma, kur dedama vata, ten yra ir garo ar vėjo izoliacinė plėvelė- kvėpavimui dedamas taškas, Beje, putplasčio vandens garų faktorius šiek tik geresnis, nei medžio ir labai nedaug atsilieka nuo plytų ir kitų konstrukcijų. Antra, per sienas praeina labai maža drėgmės dalis - apie 2% , Visa kita drėgmė pasišalina per ventiliacinius kanalus, atvirus langus, duris, nesandarūmus tarp lango ir sienos, Stogams dedama dvi plėvelės. Viena iš...  Žiūrėti daugiau...

Na jei gerai supratau Jūsų užklausą, dar reikia uždengti (pritvirtinti) ant šio paviršiaus USB plokštę, dėti paklotą ir tik tada grindų dangą. Žinoma tai neatstos originalios šildymo sistemos, bet nebus taip visiškai šaltos.  Žiūrėti daugiau...

Siūlome užpūsti oro tarpą ekovata. Svarbu, kad tarpas nebūtų mažesnis nei 5 cm. Tam reikėtų prasigręžti tarp plytų, per skiedinį skylutę ir pasimatuoti tarpą. Kas bus virš 12 cm, tai ir bus tarpas. Apšiltinimo darbų kaina 54 eur/kub m + PVM. Dar 100 kv.m sienos reikia frezuoti apie 60 - 70 skylių. 1 skylės frezavimas užtaisymas kainuoja 1 Eur + PVM. Už įrangos ir medžiagų transportavimą imamas 0,25 Eur/km mokestis.  Žiūrėti daugiau...

Suprantu Jūsų klausimo potekstę, kas vieno aukšto namo atveju tikslingiau apšiltinti perdangą, o stogas tik turi apsaugoti nuo lietaus ir sniego. Jei palėpės patalpa nebus naudojama, toks sprendimas galimas. Visgi patarčiau pasidomėti www.kaunosilas.lt techninė informacija. Specialistai pataria. Šlaitinių stogų šiltinimas brėžiniu Š St 01 Šlaitinio stogo jungties su siena šiltinimas. Įprasta, kad šiltinamas stogas, palėpė panaudojama sandėliavimui, parodytas mazgas pakankamai sandarus ir problemų nekelia.  Žiūrėti daugiau...

Geriau šiltinti mineraline vata ar ekovata. Jei norima pastogę išnaudoti sandėliavimui šiltinimo eiga būtų tokia: Medinių lagių įrengimas. Termoizoliacijos klojimas. Lentų ar plokščių tvirtinimas. Šiltinti ekovata yra efektyviau, nes ekovata yra biri medžiaga, todėl užpildo tarpus tarp lagių ir kitų konstrukcijų. Be to ekovata veikia kaip antiseptikas, dėl to apsaugo medieną nuo graužikų, pelėsio. Taip pat impregnuota antipirenais, dėl ko stabdo ugnies plitimą. Šiltinimas ant perdangos kainuotų 50 Eur/kub.m.  Žiūrėti daugiau...

Bet kokiu atveju geriau šiltinti iš išorės, kad šildant namą šiltų ir namo sienos ir iš savęs atiduotų šilumą atgal į namą. Apšiltinus namą iš vidaus padarysite klaidą ir pas Jus pradės pelyti sienos, nes siena turės salytį su šaltu oru iš išorės, per vatą išėjęs šiltas oras susidurs su šalta siena, todėl darysis kondensatas ir siena pelys.  Žiūrėti daugiau...

Siūlome stogą šiltinti uždarų porų, ypač gerų izoliacinių sąvybių - šilumos laidumo koeficientas λ=0,023W/mK, tankis apie 40kg/m3, putų poliuretanu. Izoliacija purškiama specialia įranga vietoje, todėl gauname ištisinį izoliacinį sluoksnį. Priklausomai nuo to, kokio efektyvumo izoliacijos siekiate, reikėtų bent 17cm. storio. Šiluminė varža R būtų apie 7,4 m2K/W. Tokio storio 1m2 kaina su darbais ir medžiagomis - apie 43EUR su PVM. Įvertinti galutinei kainai, būtina aptarti darbo, vietos sąlygas.  Žiūrėti daugiau...

Siūlome dažyti stogą, vokiškais termokeraminiais dažais ThermoShield TopShield. Šilumos laidumo koeficientas - 0,0003 - 0,0006. TopShield nepraleidžia vandens – netgi esant ekstremalioms oro sąlygoms, tokioms kaip lijundra, kruša ir sniegas. Dėl to konstrukcinės pastato dalys išlieka sausos ir taip sumažinama pelėsio atsiradimo tikimybė. ThermoShield dangoje esanti keramikos dalis daro ją atsparią ir kitiems aplinkos veiksniams. Smogas, rūgštys, druskos, ozonas, jūros vanduo arba UV- spinduliai gali tik lengvai paveikti ThermoShield....  Žiūrėti daugiau...

Atvirų porų PPU norint pasiekti R=8, reikės apie 30 cm, o uždarų porų PPU tik 18 cm. Visos izoliacinės medžiagos turi deklaruojamąjį šilumos laidumo koeficientą liamda λ(W/mK). Varža R skaičiuojama medžiagos storį m dalinant iš λ. Taip galite pasiskaičiuoti storius patys.  Žiūrėti daugiau...

Galime pasiūlyti apšiltinti sienas iš vidaus naudojant IQ Therm sistemą. Kiek vienas butas atskirai gali, priklausomai nuo savo galimybių, apsišiltinti. IQ Therm sistema neleidzia susidaryti pelėsiui, išsaugo šilumą patlpos viduje.  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduojama apšiltinti perdangą iš antro aukšto pusės. Antrame aukšte esančios sienos veiks kaip ilginiai šiluminiai tilteliai, todėl rekomenduojama jas apšiltinti ne mažiau kaip 60 cm aukščiu nuo perdangos viršaus. Taip bus sumažinti šilumos nuostoliai per perdangą. Bet koks atitvarų šiltinimas rekomenduojamas iš šaltosios pusės (t. y. iš lauko pusės).  Žiūrėti daugiau...

Jokių problemų galite apšiltinti savo butą. Naudojant Remmers IQ Therm sistema - kiekvienas gyventojas gali apsišiltinti butą individualiai. IQ Therm vidaus apšiltinimo sistema užkerta kelią pelėsio susidarymui, regulioja drėgmę plius apšildo namus. Iq Therm sistemą sudaro klijai, poliuretaninė plokštė, šilumas izoliuojantis tinkas, išlyginamasis glaistas, dažai.  Žiūrėti daugiau...

Jūsų atvejui puikiai tiktų šilumą sulaikantis perlito tinkas Perlit Therm CSII. Medžiagos privalumai: -ypač didelė garso izoliacija:garsą sugeria tinkas ir įvairiuose šalyse jis yra naudojamas dėl garso slopinimo -puiki šilumos izoliavimo medžiaga:tinko šilumos laidumo parametrai 0,064 W/mK ir savo sandarumo dėka prilygsta polistirenui -ekologiška ir natūrali medžiaga-puikiai praleidžia vandens garus.Ypač tinka patalpoms su padidinta drėgme-cokoliams,rūsiams.Tinkas sugeria drėgmę ir ją paverčia garais -tinko naudojimo...  Žiūrėti daugiau...

Tai tikriausiai pelėsiai. Priežastys dėl ko juoduoja: 1. Pastato atitvarų žema termoizoliacija, ko pasekoje gaunama žema vidinių paviršių temperatūra. 2. Nepakankamas buto vėdinimas, dėl kurio pakyla oro drėgmė. Drėgname ore esantys vandens garai kondensuojasi ant šaltų paviršių. Patys šalčiausi paviršiai paprastai būna atitvarų (sienų, lubų) kampuose. Susidaro palankios sąlygos pelėsiams veistis. 3. Kaip supratau stogas neapšiltintas, o atnaujinta tik hidroizoliacinė danga. Gali būti, kad stogo konstrukcija nepalanki...  Žiūrėti daugiau...

Reikia apsvarstyti abu atvejus. Suskaičiuoti, kiek atitvaros šiltinamo ploto gaunasi šiltinant stogą ir kiek ploto šiltinant perdangą. Jei skirtumas nedidelis - šiltinkite perdangą. Perdangą šiltinti paprasčiau nei stogą. Dažnai perdangą paprasta izoliuoti storesniu termoizoliacijos sluoksniu nei stogą, ateityje termoizoliaciją galima nesunkiai padidinti, mažiau apkraunama stogo konstrukcija, platesnis termoizoliacijos pasirinkimas (galimybė panaudoti birias termoizoliacijas). Šiltinant perdangą pastogė turi būti vėdinama....  Žiūrėti daugiau...

Svarbiausi principas būtų šis: pereinant iš vienos konstrukcijos į kitą užtikrinti funkcinį sluosksnių tęstinumą keičiantis skirtingoms medžiagoms ar konstrukciniams sprendimams. Todėl svarbu, kad pvz. garų barjeras, termoizoliacinis ar apdailos sluoksniai būtų nepertraukiami ir užtikrintų pastato konstrukcijų sandarumą ir šilumos tiltelių išvengimą, nepriklausomai nuo to, ar keičiasi sluoksnių storiai ar statybinės medžiagos, atliekančios tą pačią konstrukcinę funkciją. Todėl manyčiau, geriausiai būtų, jei...  Žiūrėti daugiau...

Iš jūsų pasakojimo, supratau, kad planuojate šiltinti vata 4 sluoksniais po 5cm, tai viso būtų apie 20 cm, stogui šiandien dienai kaip ir mažoka, nes statybos reglamentas rekomenduoja ne mažiau nei 30cm vatos, plius reikalingos iš abiejų pusių difuzinės plėvelės. Mes Jūsų variantui siūlytume žinomą šiltinimo medžiagą BASF PU Elastospray, tai yra purškiamas uždarų porų poliuretanas. Jį užpurškus ant perdengimo tarp rąstų, Jūs galėsite net vaikščioti, nes medžiagos tankis 40kg/m3. Stogo apšiltinimui rekomenduojame...  Žiūrėti daugiau...

Pasitikrinkite, ar sienos nėra su oro tarpais (tuščiu tarpsieniu). Jei yra, tada tarpsienius galima pripurkšti termoizoliacinių putų, padidės sienos varža, sienų paviršius taps šiltesnis ir ant jo nesikondensuos patalpos ore esanti drėgmė.  Žiūrėti daugiau...

Atsakymas labai paprastas: NE Nei ant fasadų sienų, nei stogo konstrukcijoje negalima dėti šio produkto. Tai yra hidroizoliacinis produktas sukurtas labaratorijoje, skirtas statybines kontrukcijas apsaugoti nuo žemės drėgmės - PAMATUS.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namo stogui apšiltinti geriausiai tiktų ekovata - ekologiška termoizoliacinė medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Tai - ta pati mediena, tik kitame pavidale. Ekonomiškiau ir efektyviau šiltinti stogo šlaitą iki perdangos lygio ir perdangą.  Žiūrėti daugiau...

Šlaitinio stogo šiltinimui rekomenduojame: 1. Įrengiant šlaitinius stogus, būtina laikytis STR2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. 2. Šlaitinių stogų vandens garų izoliaciją iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės rekomenduojama įrengti tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių taip, kad vidinis šilumos izoliacijos sluoksnis būtų ne mažiau kaip tris kartus plonesnis už išorinį (1:3). 3. Vandens garus izoliuojančiam sluoksniui naudojamų medžiagų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje...  Žiūrėti daugiau...

Greičiausiai pakeitėte senus nesandarius langus į plastikinius sandarius. Anksčiau vėdinimu rūpintis nereikėjo - vėdinosi per nesandarumus. Dabar, neskirdami jokio dėmesio vėdinimui, turite problemą. Vėdinkite patalpas. Drėgmės šaltinis yra žmonių kvėpavimas ir buitinė veikla (dušas, skalbimas, virimas, grindų plovimas ir t.t.). Pastatą būtina sandarinti ir ekonomiškai vėdinti (tiek, kiek reikia sveikam gyvenimui).  Žiūrėti daugiau...

Neturiu pastabų pamatams ir stogo konstrukcijai. Brangu, bet stogo varža R= 9,74 m2K/W - tai jau artima pasyvaus namo reikalavimams. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad medinių rąstų šilumos laidumo koeficientas - tik 0,12- 0,18. Taigi, sienos varža geriausiu atveju sieks tik 1,833. Tai reiškia, jog sienos tikrai netenkina šilto namo sąvokos.  Žiūrėti daugiau...

Sujungimą tarp polistirolo ir difuzinės plėvelės reikia sandarinti, nes funkciniai sluoksniai pastate turi būti vientisi t.y. stogo šiltinimo sluoksnis (vata) turi jungtis su sienos šiltinimo sluoksniu (polistirolu), o priešvėjinis sluoksnis (difuzinė plėvelė) turi jungtis su sienos priešvėjiniu sluoksniu, jūsų atveju - su polistirolu.  Žiūrėti daugiau...

Galima taip šiltinti, tik reikia atsižvelgti į pora aspektų. Vatos sluoksnis tarp gegnių turi būti ne plonesnis nei 30cm - turi būti išlaikytas santykis 1:3 t.y. šilumos izoliacijos sluoknio storis, žiūrint iš vidaus, iki garo izoliacijos (kurį Jūsų atveju atitiks OSB plokštė) turi būti ne didesnis nei ketvirtadalis visos šilumos izoliacijos storio.  Žiūrėti daugiau...