Inžinerinės sistemos – Patarimai 2 psl.

Kokį laidą naudoti elektros instaliacijai, apšvietimui ir rozetėms?

Į pabaigą baigiam įsirenginėti namus ir buvo padaryta mini vieta vandens minkštinimo filtrui. Atvesta Elektra, vamzdynas ir kanalizacija. Ar didelė bėda vandens filtrui kanalizacija pakelta aukščiau, apie 40-50cm, o ne grindyse?

Norėčiau jūsų pasiteirauti kokį namo šildymo būdą rekomenduotumėte šiai dienai? Norime įsirengti 30m2 butą su šildomomis grindimis virš garažo. Garažas nešildomas, grindys pašildytos su 150mm polistirolo plokšte, lubos ekovata, sienose keramzitas. Ar rinktis oras-vanduo, ar dujinį šildymą? (Dujų įvadas yra) Pigiausias variantas mokant mokesčius?

Naudoju Adax patalpoms šildyti. Ar galima radiatorių patalpinti po plačia palange, kuri naudojama kaip baro stalas? Koks minimalus tarpas turi būti tarp palangės ir radiatoriaus viršaus?

Ar nuosavo namo šildymo sistemoje mažinant vandens kiekį, keičiant senus ketaus radiatorius į mažos talpos aliuminius, pasieksiu teigiamą efektą? Namas dviejų aukštų.

Sveiki, namas 180m2 2 aukštų, apačioje grindinis šildymas, viršus radiatoriai. Stovi pečius Protherm Tiger Condens 30/35 KKZ42-CS/1, su 42 l boileriu. Ar galima sudubliuoti dujinį pečių su elektriniu Protherm raja 18kW? Turiu saulės elektrinę 10kW.

Turiu klausimą dėl saulės kolektorių, kuris saulės kolektorius efektyvesnis ankstyvą pavasarį? Kolbinis ar plokščiasis (slėginis)?

Turiu šildymo sistemą oras-vanduo su grindiniu šildymu visam namui. Kuo reikėtų iš anksto pasiruošt, kad sistema neužšaltų žiemos metu esant minusinei temperatūrai, jei elektra dingtų vienai ar keliom dienom?

Kada reikia statyti vandens filtrus po gręžinio išgręžimo? Kiek vandens turi būti nuleidžiama? O gal galima montuoti iš karto?

Ar galima katilinę (kur bus rekuperatorius, šilumos siurblys su integruotu boileriu, vandens siurblys) įrengti nešildome garaže (kur temperatūra būtų ~8-10°C), ar geriau įrengti bendroje namo patalpoje? Kokie veiksniai nulemia vieną ar kitą pasirinkimą?

Kokį plotą gali apšildyti 1 kondicionierius? Kiek sunaudotų elektros palaikant 18 laipsnių?

Daugiabutyje noriu pasididinti elektros galią nuo 7 kW iki 11 kW. Iš ESO gavau sąlygas. Pagal sąlygų punktą turiu gauti sutikimą iš administruojančios namo įmonės sutikimą. Bendrijos pirmininkas neduoda leidimo motyvuodamas tuom, kad reikalingas namo gyventojų sutikimas. Klausimas ar reikia namo gyventojų sutikimo dėl elektros galios pasididinimo savo bute?

Pasistačiau namą prieš 4 metus, sumontavo grindinį šildymą, dujinį Wailant kondensacinį katilą su kombinuotu 120 litrų boilerių. Atsitiko taip, jog prakiuro boileris, pakeitėme boilerį, papildomai pasikviečiau dujų katilo paleidusį meistrą, išvalė apžiūrėjo, pasakė, jog viskas gerai. Bet man sunkiai ir netolygiai šyla namai, pasikviečiau meistrą, kuris viską įrengė, pasiūliau jam nuorinti kiekvieną kontūrą, maniau gal kur kokio oro yra. Niekas nepasikeitė. Pastebėjau, jog Debitomačiai stovi ant 0 arba ant 0,5, kai ankščiau galėjau sukdamas juos pastatyti ar ant 1 ar ant 2, o dabar suk kiek nori ...išsukite iki galo praktiškai niekas nekinta nu gal iki 0,5 geriausiu atveju. Prašau patarkite kas čia pas mane negerai. Meistrai tarpusavy nesutaria, vienas sako reikia katilui šilumokaitį keisti ar plauti, kitas sako niekas ten nesiplauna, ne čia bėdos ieškokit.

Pasistačiau naują kieto kuro katilą, Stopuva, paskutiniu metu jis nebesikūrena ilgai, ilgiausiai kūrenasi iki 11h. Atidarius katilo dureles malkos dega atvira liepsna, prisukame sklendę, bet tada katilas pradeda gesti ir nebešyla, atidarome kamino sklendę pradeda degti atvira liepsna ir katilas vis tiek neužkaista. Kai išvarinėja vandenį, jeigu termostatas padarytas ant 50, tada katilo temperatūra visada būna 50° ir nekyla, po truputį krenta. Jeigu padarome ant 35, tada katilas visada laiko savo temperatūrą ant 35°. Jeigu padarome termostatą ant 60, tada katilas užšyla ant 80°, išvarinėja vandenį iki 40° ir varikliukas išsijungia, katilas vėl iš naujo kaista ir vėliau vėl varinėja vandenį ir taip ištisai. Bandėme sukelti katilo temperatūrą su ventiliatoriumi, bet jis pakyla tik kokiais 5°. Kas galėtų paaiškinti, kaip galėtume jį susitvarkyti, kad palaikytume katilo optimalų karštį (65°), nes per tuos 2 mėn. jis nei karto taip nešilo. Ar gali būti problema termostatas? O gal pats katilas? Pirkome panaudotą.

Ar geriau, kai kondensacinis dujų katilas (baxi luna platinum) dirba nuolatiniu minimaliu 40 laipsnių temperatūroje režimu ar 45-55 laipsnių su nedidelėmis pertraukomis? Ta prasme kaip sveikiau katilui (degikliams ir pan.)? Pastebėjau, kad temperatūra katile reguliuojasi automatiškai kažkur tarp 30-40 laipsnių diapazone. Namas, nustatyta 21 laipsnis dienos temperatūra, naktį 19, prišildo prie 40 laipsnių, bet dirba praktiškai nuolat, kai lauke -5 laipsniai), radiatoriai.

Ar reikia gauti daugiabučio namo gyventojų sutikimą norint pasididinti elektros galią nuo 8 kW iki 11 kW? ESO sąlygas jau gavau. Reikia gauti administruojančios įmonės sutikimą.

Sveiki! Reikia įvesti elektrą į dar negyvenamą sklypą, kur vyksta statybos. Kokių reikia dokumentų? Būkit geri, parašykite nuo ko pradėti?

Bėda tokia, pečius naujas prieš pora mėnesių pastatytas. Iš pradžių degė gerai, nes porą kart tik užmest malkų reikėdavo, tada orai biški atvėso ir daugiau kūrent reikėjo, tai pradėjo dust pečius. Buvo atsukta 70 laipsnių, padariau 90 laipsnių, tada vėl gerai buvo. Dabar jau atėjus minusui reikia kūrent pečiu nuo ryto iki vėlaus vakaro, tad kūrenant nuo ryto, po pietų prasideda vėl dusimas ir malkos smilksta, temperatūra nukrenta žemiau 50, darosi kondensatas, žarijų daug, atrodo lyg trauka dingsta, kaip galima būtų bėdą išspręsti?

Name stovi geležies ir kalkių filtrai. Siurblys užsiurbia iki 4,5 bar. Bet iš čiaupų slėgis akivaizdžiai silpnesnis, o po ilgesnio vandens naudojimo ir visai sumažėja iki vos pakenčiamo. Po pertraukos nenaudojant vandens kaip suprantu filtrai vėl užsipumpuoja, ir vėl pradžioj slėgis iš čiaupų būna geresnis kol stipriai nukrenta, nors siurblys vis užsiurbinėja iki tų pačių 4,5 Bar. Klausimas - ar galiu slėgio sukėlimui nuosekliai po filtrų dėti kažkokį siurblį, ar yra tam specializuoti? O gal šita problema nėra normali ir reikėtų sprendimo ieškoti pačioje sistemoje nuo siurblio iki čiaupų?

Temperatūrai kritus žemiau nulio, rasoja viso namo langai. Ne tik stiklas, bet ir rėmai. Rasoja gan stipriai. Namas a+, statyba baigta 2022.

Dietrich skysto kuro katilas šildant boilerį automatiškai pavara uždarydavo šildymo sistemą. Šiuo metu ši procedūra nustojo veikti, ar tai susiję su lauko oro temperatūra, ar programos valdyme problema?

Gyvenu Šiaulių mieste, lyros g. 6. Pas mane bute visiškai nėra ventiliacijos, kaip suprantu pas mano kaimynus taip pat nėra ventiliacijos, kurie gyvena žemiau manes. Į šį butą persikrausčiau visiškai neseniai. Šiuo metu kaip suprantu nelabai ir galiu maudytis, kad nepradėtų mestis pelėsis bute. Neseniai pasidariau kapitalinį remontą. Prieš remontuojant dar mėginau pravalyti ventiliacijos angą, kažkiek padėjo, bet šiuo metu vėl nėra kuo kvėpuoti.

Sveiki, 500kv. namas. Ar yra granulinių katilų tokiam plotui?

Norėjau pasiteirauti kiek skysčio reikia užpildyti alytnamio tipo namui į sistemą, kad nesušaltų radiatoriai? Ar jūs teikiate šią paslaugą, kiek kainuoja?

Kaimynai rekonstruoja savo namą. Tiek mūsų, tiek kaimynų namai mūriniai. atstumas tarp namų 7,35 m. Pastatyti jau 40 metų ir daugiau. Prašo sutikimo dėl bendro gaisrinio skyriaus. Ką tai keičia ir kodėl reikalingas šis sutikimas?

Planuojame statyti svečių namelį ant polių. Kyla klausimas kaip reikėtų apšiltinti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžius, jog žiemą neužšaltų? Nuo grindų iki žemės apie 30 cm

Gyvenam 5 aukšte iš 5. 2 radiatoriai iš 4 vos šildo, kiti 2 puikiai. Kauno butų ūkio atstovai, kurie prižiūri šildymo sistemą sako, kad tai mūsų problema. Kaip ją spręsti nepasako. Namo pirmininko nėra. Kur mums kreiptis pagalbos? Nes tuose kambariuose, kur radiatoriai vos šyla temperatūra pakyla vos iki 17 laipsnių. Patarkit, prašau

Dviejų aukštų namas, pirmame aukšte radiatoriai, antrame aukšte grindinis šildymas. Šildymas dujinis. Antrame aukšte valdoma temperatūra termostatais, o pirmame aukšte laikroduku. Katile temperatūra nustatyta 50C, o pirmame aukšte ant laikrodukų 22C, to pasekoje katilas dirba visą laiką, nežinau kaip sureguliuoti temperatūras, kad užkelti iki tinkamos ir katilas nedirbtų nuolat.

Norėčiau paklausti kokį rekuperatorių geriau montuoti su pašildymu ar be?

Virtuvėje įjungus gartraukį, labai baisus kvapas pasklinda vonioje (ne maisto kvapas, bet labiau kaip koks išmatų ar dvėselienos), išjungus gartraukį po kiek laiko kvapas dingsta. Kur reikėtų ieškoti bėdos ir kaip išspręsti problemą? Gyvename penktame aukšte iš šešių. Namas 12 metų senumo.

Turiu kieto kuro katilą 12kW ir boilerį 80l ir noriu pajungt grindinį šildymą 60 kvadratų, kaip teisingai pajungti ir ar nepergalingas pečius? Namas senos statybos.

Reikia išvesti metalinį ortakį iš rūsio į lauką. Skylė sienoje gaunasi apie pusmetriu žemiau nei grunto paviršius. Tai yra ortakio dalis bus po žeme, dėsis alkūnė ir kils į viršų. Kaip teisingai izoliuoti ir paruošti tą ortakio dalį, kuri bus po žeme? Ar reikia paruošti šachtą, kad būtų oro tarpas, ar galima kažkaip izoliuoti ir tiesiog užkasti?

Pas mane stovi dujinis katilas ir yra prijungtas termostatas ant sienos, bet jis nepalaiko temperatūros pastovios. Ką galite parekomenduoti, lauko termostatą gal įdėti?

Norėjau pasiteirauti kokiu etapu reikia dėti rekuperacinę sistemą? Pabaigėme grindis su grindiniu šildymu. Dabar žadama tinkuoti sienas (kiek žinau prieš tai reikia dėti ir išvedžioti rekuperacinę sistemą). Lubos kol kas tik išvedžioti laidai ir išpūsta šiltinimo puta. Žadame dėti įtempiamas lubas.

Klasika 13, pajungta be ketureigio vožtuvo, prieš tai taip pat jo nebuvo. Darosi smala, kaip supratau reikia grįžtamąją 60 temperatūrą palaikyti. Tačiau galima ir be jo? Tiesiog laikant pečiaus temperatūrą 70-80 ir grįžtamojo temperatūra bus apie 60? Nes viskas pajungta, norint pajungti ketureigį vožtuvą, reikėtų viską perdaryti.

Ar verta B+ klasės individualiam gyvenamajam namui (~80-90m2) investuoti į šilumos siurblį oras-vanduo, jeigu būtų galimybė jungtis prie centralizuotai tiekiamos šilumos (šilumos tinklų)?

Pasistatėme sode (80kv. su terasa) namuką. Turime įsirengę oras-oras bei šildomas grindis, bet neturime įrengtos rekuperacijos. Būnant vėsiais orais įjungus šildymo sistemas kaupiasi drėgmė, labai bijome, kad neatsirastų pelėsis. Namas jau įrengtas. Ar yra galimybė įsirengti rekuperaciją be didelių nuostolių (sienų štrobavimo), ką pasiūlytumėte Jūs?

Į kokius parametrus atsižvelgti renkantis mini rekuperatorius?

Name turiu geoterminį šildymą. Namas šildomas radiatoriais ir grindiniu šildymu. Siurblio šildymo temperatūra reguliuojama pagal 1 temperatūros daviklį esantį didžiausioje namo patalpoje. Tiek grindų šildymo kolektorius tiek radiatoriai turi rankinius ventilius reguliuoti šilumai. Juos visus laikau maksimaliai atidarytus. Tokiu būdu vieni kambariai sušyla labiau kiti mažiau. Ten kur grindinis šildymas visada būna šilčiau, kur radiatoriai - šalčiau. Siurblio rangovų klausiau kaip optimizuoti šildymą, tai jie patarė šilumą reguliuoti siurbliu, o ne radiatorių ar grindų ventiliais, nes taip sveikiau siurbliui, kai nėra uždaroma ir atidaroma vandens grandinė į sistemas. Tada gaunasi, kad turiu sureguliuoti siurblį pagal šilčiausią kambarį, o ten kur vėsiau statyti daugiau radiatorių. Bet ar taip iš tiesų yra? Ar tikrai siurbliui nėra "sveika", kai yra uždaromi radiatoriai ar sumažinamas padavimas į grindų šildymo kontūrą užsukus ventilį 50%? Kaip būtų geriausia optimizuoti tokią sistemą, kad visur šiluma būtų vienoda ir siurblys naudotų mažiausiai elektros energijos?

Norėčiau Jūsų pasiteirauti kokį namo šildymo būdą rekomenduotumėte šiai dienai? Namo plotas yra 300 kv. m (is kuriu 100 kv.m yra rūsys, kuris irgi yra šildomas), namas mūrinis, senos statybos. Šiuo metu yra radiatorinė šildymo sistema, kurią užmaitiną kieto kuro katilas. Prie namo yra atvestos dujos. Pirminė mintis buvo jungtis dujas, bet gal kitas kūrenimo būdas šiai dienai yra palankesnis finansine prasme (pvz. oras-vanduo)? Bandau įvertinti ne tik kūrenimo ir sistemos aptarnavimo kaštų, bet ir naujos sistemos integravimo kaštus (ar dėl jos tektų keisti radiatorius ir vamzdyną, arba įvesti grindinį šildymą ir t.t.).

Vietoj senų špižinių radiatorių, kokius patartumėte įsigyti? Namas apšiltintas, privatus.

Buto plotas 55m2. Svetainė ir virtuvė 28m2. Miegamasis 22m2. San.mazgas 5m2. Klausimas kiek kontūrų daryti ir kokį kolektorių pasirinkti įrengiant grindinį šildymą?

Boileryje pradeda kunkuliuoti vanduo, kas tai? Bijau kurti pečių tuo metu....

Gyvenu bute, kuriame pajungtas elektrinis radiatorius, kuris yra, manau, pigus ir naudoja labai daug elektros energijos. Kokį ekonomišką radiatorių patartumėte nusipirkti? Patalpa nedidelė. Gyvenu Londone.

100kv/m butas 2010m. statybos. Butas pirmame aukšte, butui priklauso 60kv/m terasa (lauko bloką yra kur pastatyti). Šio metu butas šildomas paprastu atmosferiniu dujiniu katilu. Bute yra apie 30m2 grindinis šildymas ir papildomai kiekviename kambaryje radiatoriai. Dujų sąnaudos, sausio 2023, esant bute 20-21 laipsnių apie 250m3. Klausimas kokios būtų elektros sąnaudos pakeitus dujos į Oras Vanduo?

Pasistatėm naują katilą ir dabar kūrenant visada viename namo korpuse girdisi tekantis vanduo, o kitame namo korpuse nebešyla 2 radiatoriai (senoviniai, špižiniai), nors ankščiau jie idealiai šildavo. Kokios priežastys galėjo nulemti garsų vandens cirkuliavimą ir radiatorių nebešilimą?

Savivaldybė beveik ant pat mano sklypo ribos (sklypas ribojasi su valstybine žeme) nusprendė gręžti naują geriamojo vandens gręžinį gyvenvietei, prašo mano sutikimo. Gręžinio apsaugos zona apie 10 metrų įsiterptų į mano sklypą (sklypas 25 arų, tai realiai - beveik iki sklypo vidurio). Toliau nuo sklypo ribos gręžti negali, nes iš kitos pusės apsaugos zona atsiremia į kelią. Gal kas turite patirties, kaip tai gali paveikti potencialią sklypo kainą, taip pat, kokie apribojimai tuomet būtų taikomi mano veiklai nuosavame sklype? Į kokias dar grėsmes ir rizikas reiktų atsižvelgti, svarstant tokį prašymą. Kokias teises turiu tokiu atveju kaip sklypo savininkas, ir kokių garantijų ar kompensacijų galiu reikalauti mainais į sutikimą?

Daugiabutyje sumontuotas cetralizuotas viso pastato rekuperatorius. Padavimo ir ištraukimo difuzorių dydis 100mm. Ar ploninant ortakius iki 75mm nukentės sistemos funkcionalumas?

Statomas 100 kv. A++ namas. Jame įrengiama rekuperacinė sistema. Ar virtuvės zonoje reikalingas/rekomenduojamas įsirengti papildomas oro ištraukimas per gartraukį?

Ar gali kombinuotas boileris tuo pačiu metu būti šildomas elektra ir kieto kuro katilu?

Į žemę yra iš seniau įleista 5m3 metalinė talpa. Ar galima ją kažkiek paversti į valymo įrenginį, pajungti orapūtę, pilti bakterijas, kad viršuje padarius vamzdelį išvesti į drenažo šulinuką, jog išbėgtų išvalytas, paviršinis vanduo?

Antram aukšte naktimis pradeda stipriai kalti 1 radiatorius, iš pradžių stipriai ir po truputį garsas tylėja ir dažnėja kol visiškai išnyksta. Su šildymo sistema antram aukšte nieko nedaryta, garsas savaime atsirado.

Noriu paklaust, ar dujinio katilo Boch kondensaciniam 24w šildymo sistemai reikalingas cirkuliacinis siurblys? Namas 2auštų, 180m2, visur grindinis šildymas, 2 kolektorinės, išvedžiota apie 1200m vamzdžio.

Gręžinio vanduo turi nemalonų kvapą ir atrodo kažkokių priemaišų, drumzlių kaip plaukai juodi, kame čia bėda?

Noriu paklausti ar joninis katilas tiktų įsirengti senos statybos name, su špižiniais radiatoriais?

Po regeneracijos bėga rudas vanduo. Vandens spaudimas krenta iki 2.9, kyla iki 4.5. Filtrai nauji, 2 kubai per valandą, tačiau nesusitvarko su per puse mažesniu krūviu. Kame bėda, kaip išspręsti?

Elektrinių kilimėlių reguliatoriaus, koks turėtų būti aukštis? Kiek esu matęs visi žemai. Prie grindų. Nes jei sugestų daviklis, tada nelabai pakeist išeitų jį.

Namuose daug drėgmės, ką patartumėt statyt mini rekuperatorių ar kondicionierių?

Turiu ne vieną klausimą dėl teisingo dujinio katilo šildymo sistemos nuorinimo, išsiplėtimo indo padėties, išsiplėtimo indo slėgių. Namas 125m2, dviejų aukštų. Katilas Ferroli Domina F24. Išsiplėtimo indas neoriginalus, 12l varem. (originalus pagedo, pirkt nėra) Originalas buvo - 7litru. 1. Nuorinimas. Noriu, kad po sistemos nuorinimo šaltoje sistemoje turėčiau - 1,5bar. Ar bus teisingai jeigu padarysiu taip: Atjungtą nuo sistemos išsiplėtimo indą pripūsiu oru 1,9bar. (Ar daryti 0,3 bar mažesnį?) Prijungsiu atgal indą, sistemą užpildysiu vandeniu iki 1,9bar. Tada nuorinsiu visus radiatorius, ir po nuorinimo, jei dar reikės nuleisiu iki 1,5bar. Ar geriau padaryti pradžioje 1,5bar ir po nuorinimo papildomai pakelti vandens slėgį iki 1,5 bar? (ar 1,5bar priešslėgis inde, tada galiu užsikelti iki 1,9 bar vandeniu į sistemą ir praorinus sistema nusileisti iki 1,5bar). 2. Ar yra skirtumas kaip sumontuotas išsiplėtimo indas. Indas pagal instrukciją montuojasi vertikaliai, bet ar yra skirtumas ar viršuje vandens prisukimas ar apačioje? Pas mane, viršuje. 3. Jei išsiplėtimo indas pagal tech. duomenis yra max 6 bar. Tai tas maksimalus slėgis skaičiuojasi oro kamera + vandens kamera? Pvz., jei oro kameroje 1,5 bar ir vandens kameroje irgi 1,5bar = 3bar? Ar skaitosi tik tas, kuris yra oro kameroje / sistemoje?

Kokį kambario termostatą pasirinkti, kad būtų galima su juo valdyt katilo pilnus nustatymus ir tuo pačiu kambario nustatymus? Ir kad būtų išmanus, kad prisijungtų prie išmanios namų sistemos centrales alexos. Šiuo metu galvoju apie termostatą ecoster 80 ir interneto modulį econet 300. Jei termostatas nesijungs prie Alexos, tada turėtų interneto modulis prisijungt prie jos. Gal turit kokių patarimų? Šiuo metu viskas kas susiję su namais yra vienoj Alexoj, tad norėtųsi, kad būtų ir šildymo sistema. Nenorim apsikraut papildomais apps'ais.

Namuose pasijungėme 2 naujus radiatorius, vieną keitėme iš špižinio į skardinį ir dar nuo to skardinio dasijungėm papildomai skardinį tokį pat radiatorių. Pakeistas skardinis iš špižinio kaista kuo puikiausiai tiek apačia tiek viršus, bet iki papildomo šiluma neateina. Atstumas tarp jų apie 4 metrus. Tas papildomas gaunasi paskutinis.

O jeigu smėlio yra daugiau ir reikia mechaninį filtrą dažnai keisti, kokia būtų kita išeitis?

Ar galima sujungti oras-oras ir oras-vanduo sistemas, kad jos veiktų kartu?

Namas B klasės, 160 kv. Name nėra šildymo sistemos, šilumai naudojami elektriniai radiatoriai ant sienų. Kokie būtų paprasčiausi variantai, atsisakant tokio šildymo būdo? Oras-oras, Split sistema, po bloką į kiekvieną patalpą? Name 4 miegamieji + svetainė su virtuve. Perdarinėti į grindinį labai jau išbrangina...keisti grindis, daužyti, montuoti vamzdelius, užlieti, nauja danga.. Kokie būtų patarimai, variantai?

Klausimas dėl buto rekuperacijos galimybių ortakiais. Plotas 41.83m2, gyvenamasis 32.07 kv.m. Aukštos lubos, nėra ventiliacijos, langai į vieną pusę. 1964 m. namas, kitais metais renovuojamas. Viršutinis aukštas. Ar rinktis mini rekuperatorių?

Namas A klasės. Dabar šildomas granulėmis. 180m2. Ar verta statytis oras/vanduo šildymą? Kokia galėtų būti 1m2 šildymo kaina?

Name yra grindinis šildymas prijungtas prie dujinio katilo. Ar būtų įmanoma prijungti prie malkinio pečiaus?

Įrengus, kokia preliminari tolesnė vandens valymo įrenginio eksploatavimo kaina? Ar orapūtė įsijungia protarpiais, ar turi veikti nuolat, paromis? Kokios elektros sąnaudos parai?

Elektros laidą nutiesėme ant lubų virš vietos, kurioje numatyta židinio krosnelė. Montuojant židinį, vieta, per kurią eina elektros laidas, uždengtas ugniai atsparia plokšte. Ar saugu naudoti židinį, ar karštis nuo židinio gali pakenkti laidui?

Norėjau pasiteirauti kaip suvaldyti perteklinę drėgmę. Gyvenu jau beveik 2 metai naujos statybos 62kv. bute, kuriame įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. Rekuperatorius Oxygen C-200. Nuo pat įsikėlimo buvo labai sausas oras (Drėgmė 27-40%), nors rekuperatoriaus ventiliatoriai buvo nustatyti minimaliu pajėgumu 35-40%. Po metų gyvenimo nusprendžiau pakeisti šilumokaitį į entalpinį. Pakeitus iškart pagerėjo klimatas ir sveikata. Bet drėgmė pakilo gan stipriai, daug daugiau nei tikėjausi. Dabar dažniausiai laikosi 60-65%, tik kai lauke labai sausa (30-40%), namuose nukrenta iki 50%, o ventiliatoriai sukasi 75-80%, nes jeigu sumažinu ventiliatorių galingumą, drėgmė iškart kyla stipriai. Energijos sąnaudos išaugo gan stipriai. Ant langų padarius micro, jaučiasi pagerėjimas, bet tada priskrenda vabzdžių į būstą. Galvoju gal įsigyti drėgmės surinkėją, bet turint rekuperacinę sistemą, nelabai norisi dar papildomų įrenginių. Gal turite pasiūlymų?