UAB Politesna ekspertų komentarai
Vėdinimas garažui
Ar patartumėt vėdinimą garažui (medis) apšiltintas vata 5cm, 35m2? Nes dabar nėra jokių angų orui. Jei taip kokias groteles patartumėt iš savo asortimento?
Grotelės Jums nelabai padės. Per jas praeis šaltas oras, bet nevyks vėdinimas. Geriausias sprendimas būtų mini rekuperatorių Eco-Fresh 07 arba Eco-Fresh 01 (LUX) įrengimas, nes tai aprūpintų pilnavertį vėdinimą.
Name įrengta rekuperacinė sistema, tačiau kambaryje labai tvanku
Naujai pastatytame karkasiniame vieno aukšto name yra įrengta rekuperacinė sistema. Tačiau miegamasis kambarys yra pietinėje pusėje ir jame įstatytas vitrininis langas, kuris neatsidaro. Patalpoje yra labai tvanku ir karšta. Ar problema yra rekuperacinėje sistemoje? Kaip patartumėte ją spręsti?
Jūsų rekuperacinėje sistemoje (ortakis), trūksta pajėgumų. Galima sumontuoti papildomą minirekuperatorių Eco-Fresh o7 arba 01 modelį.
Ar verta turėti bute rekuperatorių
Ar verta turėti bute rekuperatorių (iki 80 kv.metrų)? visi kalba apie namus čia. Jei taip, koks šilumogrąžos atsiperkamumas arba kodėl tiesiog nesudėti ventiliatorių ir laikyti langus su mikro ventiliacija? Ar yra būdų išspręsti žemų lubų problemą? Kažkaip integruoti ortakių kanalus į likusį buto interjerą montuojant ortakius palei sieną? Ortakiai suvalgo aukščio, o patalpose kur jo nedaug yra, tai gali būti bėda. Kaip svarbi difuzoriaus vieta kambaryje?
Rekuperatorių statyti būtina! Vienintelis, kuris geras Eco-Frech 07 arba 01lux. Nereikia nei ortakių, nei ypatingos investicijos.
Ar privalomas rekuperatorius A, A+ energinio naudingumo namui
Ar privalomas rekuperatorius A, A+ energinio naudingumo namui? STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 1-oje lentelę nurodoma "Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema..." suprasčiau, kad jis nėra privalomas statytojui? Ar taip ir yra?
Pagal įstatymą nėra privalomas. Bet reikia žinoti, kad tokie pastatai yra labai sandarūs ir vėdinimo sistema tokia pastatui yra būtina.
Drėgmės pašalinimas iš patalpų bei šviežio oro pritekėjimas
Svarstome kokią vėdinimo sistemą geriausia pasirinkti naujai statomame name? Namas 2 aukštų, gyvenamasis plotas 112 kv. Grindinis šildymas. Yra dar garažas ir katilinė. Bus pastatytas dujinis katilas. Name numatyta rekuperacinė vėdinimo sistema, bet ji neįrengta. Mums su žmona svarbiausia yra drėgmės pašalinimas iš patalpų bei šviežio oro pritekėjimas. Ten tie pašildymai nelabai aktualūs, žiemos nebešaltos, šildymas tokiam name nedaug kainuoja. Tačiau langų atsidarinėti irgi nesinori. Ar yra dar kokia gera ir nelabai brangi vėdinimo sistema, jeigu nesirenki rekuperatorių?
Pabandysiu atsakyti į Jūsų užklausą papunkčiui.
Atsakyti kokia geriausia vėdinimo sistema yra sudėtinga, jas galima skirstyti į:
- decentralizuotas (kai kiekviena patalpa turi atskira vėdinimo įrenginį su šilumogrąžos įrenginiu);
- ir į centralizuotas (visame pastate įrengiama viena vėdinimo sistema).
Šiuo atveju rekomenduočiau naudoti centralizuotą vėdinimo sistemą, nes naudojamas visam pastate vienas įrenginys, o kuo mažiau įrenginių pastate tuomet mažiau ir problemų, t. y. gedimų.
Šios sistemos toliau skirstomos pagal šilumos atgavimo būdą:
- rekuperacinės (plokštelinis šilumokaitis);
- regeneracinės (šilumokaitis sukasi);
- atskirų srautų.
Rekomenduočiau rinktis rekuperacinę arba regeneracinę, o trečiasis atvejis jau skirtas patalpoms kurioms keliami itin specifiniai reikalavimai. Bet kokiu atveju įsirengus mechaninę vėdinimo sistemą patalpose bus jaučiamas sausumo pojūtis (žiemos metu gali būti nuo 20% iki ....). Nes žiemos metu oras iš principo yra sausas (kalbu apie absoliučią drėgmę, o ne apie santykinę), drėgmė gali pasijausti tik esant dideliam lietui arba tirpsmo metu. Jeigu eksploatuojant vėdinimo sistemą patalpose nuolatos laikosi drėgmė didesnė nei 75 % reikia ieškoti drėgmės šaltinių iš kur ji atsiranda (gal kur nors per stogą leidžia ir pan.). Mechaninio vėdinimo sistema ir yra skirta pašalinti patalpose susikaupusią drėgmę ir tiekti šviežią orą į patalpas. Darbus oro kiekio tiekimo į patalpas reikia patikėti specialistams tos srities, todėl mažai tikėtina, kad bus padaryta klaidų.
Dėl nešaltos žiemos galima būtų ir nesutikti, nes analizuojant ilgalaikius metinius duomenis, pastebėta, kad būta Lietuvoje laikotarpių, kai sniego visai nebuvo, todėl „nurašyti“, kad žiemos nešaltos negalime.
Dėl oro pašildymo papildomai rekomenduoju pagalvoti, nes jeigu žiemos metu į patalpą tieksite 16 ar mažiau laipsnių orą, tai šalia tiekimo difuzoriaus esančiam žmogui bus diskomfortas, bet tai jau priklauso nuo jūsų apsisprendimo.
Pastebima tendencija, kad kai kurie žmonės, ypač administraciniuose pastatuose, jeigu yra mechaninis vėdinimas, montuoja langus be varstymo galimybės.
Noriu pabrėžti, kad esant mechaniniam vėdinimui langų atidarinėti nereikia, bet žmogus mėgsta „valdyti“.. nors ir nereikia, bet vis tiek atsidaro langą. Ši tendencija dažniau pastebima šiltomis pavasario dienomis.
Kaip ir anksčiau minėjau tiek decentralizuotos tiek centralizuotos turi šilumogrąžos įrenginius. Jeigu norite vėdinti tik vieną patalpą, tai tiktų decentralizuota sistema, kitokiu atveju ji bus brangesnė nei centralizuota.
Šiuo metu A ir žemesnės klasės pastatams nereikalaujamas mechaninis vėdinimas, todėl galima naudoti natūralų vėdinimą, bet tokiu atveju tikėtina, kad patalpoje gali atsirasti drėgmė ir nemalonus kvapas. Todėl pasirenkant natūralų vėdinimą jausite diskomfortą.
Atsakyti jums į klausimą „Ar yra dar kokia gera ir nelabai brangi vėdinimo sistema, jeigu nesirenki rekuperatorių?“ -sunku, nes rekomenduoti, kas neužtikrins jūsų keliamų reikalavimų negalime („Mums su žmona svarbiausia yra drėgmės pašalinimas iš patalpų bei šviežio oro pritekėjimas“). Šiuolaikiniuose pastatuose naudojami sandarūs langai bei kiti konstrukciniai elementai ir norint, kad veiktų natūralus vėdinimas, turės būti šiek tiek praviri langai ar pan., t. y. oras per kažkur turi įtekėti, o per natūralaus vėdinimo šachtas (su mechaniniu ištraukimu ar be) ištekės. Žiemos metu praviri langai gali kelti diskomfortą.
Reikia nepamiršti garažo ir dujinės katilinės. Garažuose įprastai įrengiama natūrali ar mechaninė ištraukiamoji sistema, o dėl dujinės katilinės reikia pasitarti su dujinių katilų projektuotojais/montuotojais, nes šioms patalpoms keliami atskiri reikalavimai.
Taip pat rekomenduotume, kad pasitartumėte su pastatų sertifikavimo ekspertais, nes norint gauti atitinkamą klasę turi būti priimtas kompleksas sprendimų ir priemonių, kurių pagalba pasiekiama reikalinga klasė.
Atsakyti kokia geriausia vėdinimo sistema yra sudėtinga, jas galima skirstyti į:
- decentralizuotas (kai kiekviena patalpa turi atskira vėdinimo įrenginį su šilumogrąžos įrenginiu);
- ir į centralizuotas (visame pastate įrengiama viena vėdinimo sistema).
Šiuo atveju rekomenduočiau naudoti centralizuotą vėdinimo sistemą, nes naudojamas visam pastate vienas įrenginys, o kuo mažiau įrenginių pastate tuomet mažiau ir problemų, t. y. gedimų.
Šios sistemos toliau skirstomos pagal šilumos atgavimo būdą:
- rekuperacinės (plokštelinis šilumokaitis);
- regeneracinės (šilumokaitis sukasi);
- atskirų srautų.
Rekomenduočiau rinktis rekuperacinę arba regeneracinę, o trečiasis atvejis jau skirtas patalpoms kurioms keliami itin specifiniai reikalavimai. Bet kokiu atveju įsirengus mechaninę vėdinimo sistemą patalpose bus jaučiamas sausumo pojūtis (žiemos metu gali būti nuo 20% iki ....). Nes žiemos metu oras iš principo yra sausas (kalbu apie absoliučią drėgmę, o ne apie santykinę), drėgmė gali pasijausti tik esant dideliam lietui arba tirpsmo metu. Jeigu eksploatuojant vėdinimo sistemą patalpose nuolatos laikosi drėgmė didesnė nei 75 % reikia ieškoti drėgmės šaltinių iš kur ji atsiranda (gal kur nors per stogą leidžia ir pan.). Mechaninio vėdinimo sistema ir yra skirta pašalinti patalpose susikaupusią drėgmę ir tiekti šviežią orą į patalpas. Darbus oro kiekio tiekimo į patalpas reikia patikėti specialistams tos srities, todėl mažai tikėtina, kad bus padaryta klaidų.
Dėl nešaltos žiemos galima būtų ir nesutikti, nes analizuojant ilgalaikius metinius duomenis, pastebėta, kad būta Lietuvoje laikotarpių, kai sniego visai nebuvo, todėl „nurašyti“, kad žiemos nešaltos negalime.
Dėl oro pašildymo papildomai rekomenduoju pagalvoti, nes jeigu žiemos metu į patalpą tieksite 16 ar mažiau laipsnių orą, tai šalia tiekimo difuzoriaus esančiam žmogui bus diskomfortas, bet tai jau priklauso nuo jūsų apsisprendimo.
Pastebima tendencija, kad kai kurie žmonės, ypač administraciniuose pastatuose, jeigu yra mechaninis vėdinimas, montuoja langus be varstymo galimybės.
Noriu pabrėžti, kad esant mechaniniam vėdinimui langų atidarinėti nereikia, bet žmogus mėgsta „valdyti“.. nors ir nereikia, bet vis tiek atsidaro langą. Ši tendencija dažniau pastebima šiltomis pavasario dienomis.
Kaip ir anksčiau minėjau tiek decentralizuotos tiek centralizuotos turi šilumogrąžos įrenginius. Jeigu norite vėdinti tik vieną patalpą, tai tiktų decentralizuota sistema, kitokiu atveju ji bus brangesnė nei centralizuota.
Šiuo metu A ir žemesnės klasės pastatams nereikalaujamas mechaninis vėdinimas, todėl galima naudoti natūralų vėdinimą, bet tokiu atveju tikėtina, kad patalpoje gali atsirasti drėgmė ir nemalonus kvapas. Todėl pasirenkant natūralų vėdinimą jausite diskomfortą.
Atsakyti jums į klausimą „Ar yra dar kokia gera ir nelabai brangi vėdinimo sistema, jeigu nesirenki rekuperatorių?“ -sunku, nes rekomenduoti, kas neužtikrins jūsų keliamų reikalavimų negalime („Mums su žmona svarbiausia yra drėgmės pašalinimas iš patalpų bei šviežio oro pritekėjimas“). Šiuolaikiniuose pastatuose naudojami sandarūs langai bei kiti konstrukciniai elementai ir norint, kad veiktų natūralus vėdinimas, turės būti šiek tiek praviri langai ar pan., t. y. oras per kažkur turi įtekėti, o per natūralaus vėdinimo šachtas (su mechaniniu ištraukimu ar be) ištekės. Žiemos metu praviri langai gali kelti diskomfortą.
Reikia nepamiršti garažo ir dujinės katilinės. Garažuose įprastai įrengiama natūrali ar mechaninė ištraukiamoji sistema, o dėl dujinės katilinės reikia pasitarti su dujinių katilų projektuotojais/montuotojais, nes šioms patalpoms keliami atskiri reikalavimai.
Taip pat rekomenduotume, kad pasitartumėte su pastatų sertifikavimo ekspertais, nes norint gauti atitinkamą klasę turi būti priimtas kompleksas sprendimų ir priemonių, kurių pagalba pasiekiama reikalinga klasė.
Centralizuotos ir decentralizuotos rekuperacinių sistemų skirtumai
Norėčiau paklausti kokie yra centralizuotos ir decentralizuotos rekuperacinių sistemų skirtumai? Koks kainos skirtumas, tai yra, ar decentralizuota sistema yra brangesnė už centralizuotą? Kuri iš sistemų yra tinkamesnė naujos statybos iki 200 kvadratų namui?
Visos sistemos yra geros... Lyginant abi sistemas ir viena ir kita turi privalumų ir trūkumų.
Decantralizuota sistema paprastai yra diegiama tuose pastatuose ar butuose, jei nėra galimybės įrengti centralizuotą sistemą dėl lubų aukščio trūkumo.
Trūkumai:
• kiekvienoje patalpoje reikia skylių oro paėmimui/išmetimui;
• Įjungus maksimalų darbo rėžimą susidaro nuo ventiliatorių nemažas triukšmas, kuris erzina;
• Nėra elektrinių/vandeninių šildytuvų todėl tiekimas oras gali būti šaltas;
• WC, virtuvėje, sandėliuke ir kitur, kur reikia šalinti orą privaloma numatyti oro ištraukimo kanalus, dėl to, vis tiek patenka į patalpas šaltas oras pro langų, durų ar kitus nesandarumus;
Statant naują namą rekomenduojame įrengti centralizuotą vėdinimo sistemą, nes galima numatyti palubėje daugiau erdvės ortakiams, bent 20 cm, tuomet išlaikomas sistemos oro balansas tarp tiekiamo ir šalinimo oro.
Trūkumai:
• Reikalauja erdvės ortakiams montuoti ir rekuperatoriaus pastatymo/kabinimo vietos apjungiant sistemą;
• Kiekvienos patalpos oro kiekių valdyti nebegalima, jei didinamas/mažinamas oro kiekis tai visam pastatui;
Privalumai:
• Lengvai suvaldomas triukšmas nuo įrenginio sumontuojant triukšmo slopintuvus, todėl padidinus greitį triukšmo erzinančio neatsiranda;
• Tik dvi angos per sieną ar stogą oro paėmimui ir šalinimui;
• Turi elektrinius/vandeninius šildytuvus, kurių pagalbą į patalpas šaltas oras nepaduodamas, pašildomas iki nustatytos temperatūros (pvz.: 20 C);
• Valdiklis programuojamas, todėl galima programuoti dienos, savaitės rėžimus, siekiant taupyti energijos suvartojimą;
P.S. Bet kuriuo atveju gartraukį rekomenduojama montuoti recirkuliuojama su anglies/riebalų filtrais, nes jei planuojama tiesioginis išmetimas į lauką reikia kompensuoti oru atidarant langą ar oro tiekimo kamera ir kt.
Decantralizuota sistema paprastai yra diegiama tuose pastatuose ar butuose, jei nėra galimybės įrengti centralizuotą sistemą dėl lubų aukščio trūkumo.
Trūkumai:
• kiekvienoje patalpoje reikia skylių oro paėmimui/išmetimui;
• Įjungus maksimalų darbo rėžimą susidaro nuo ventiliatorių nemažas triukšmas, kuris erzina;
• Nėra elektrinių/vandeninių šildytuvų todėl tiekimas oras gali būti šaltas;
• WC, virtuvėje, sandėliuke ir kitur, kur reikia šalinti orą privaloma numatyti oro ištraukimo kanalus, dėl to, vis tiek patenka į patalpas šaltas oras pro langų, durų ar kitus nesandarumus;
Statant naują namą rekomenduojame įrengti centralizuotą vėdinimo sistemą, nes galima numatyti palubėje daugiau erdvės ortakiams, bent 20 cm, tuomet išlaikomas sistemos oro balansas tarp tiekiamo ir šalinimo oro.
Trūkumai:
• Reikalauja erdvės ortakiams montuoti ir rekuperatoriaus pastatymo/kabinimo vietos apjungiant sistemą;
• Kiekvienos patalpos oro kiekių valdyti nebegalima, jei didinamas/mažinamas oro kiekis tai visam pastatui;
Privalumai:
• Lengvai suvaldomas triukšmas nuo įrenginio sumontuojant triukšmo slopintuvus, todėl padidinus greitį triukšmo erzinančio neatsiranda;
• Tik dvi angos per sieną ar stogą oro paėmimui ir šalinimui;
• Turi elektrinius/vandeninius šildytuvus, kurių pagalbą į patalpas šaltas oras nepaduodamas, pašildomas iki nustatytos temperatūros (pvz.: 20 C);
• Valdiklis programuojamas, todėl galima programuoti dienos, savaitės rėžimus, siekiant taupyti energijos suvartojimą;
P.S. Bet kuriuo atveju gartraukį rekomenduojama montuoti recirkuliuojama su anglies/riebalų filtrais, nes jei planuojama tiesioginis išmetimas į lauką reikia kompensuoti oru atidarant langą ar oro tiekimo kamera ir kt.