UAB "Oro centras" ekspertų komentarai

Jūs visiškai teisus. Ištraukimo sistemos dirba būtent taip, kaip jūs aprašėte. Dirbant ištraukimui, reikia suorganizuoti oro pritekėjimą. Galima tai padaryti arba pravėrus langą, arba pakeisti ištraukimo sistemą rekuperatoriumi, kurios subalansuotai ištraukia bei paduoda orą į patalpas, bei dar už dyką pašildo paduodamą orą, panaudojant išmetamo oro šilumą.

Oro kaita apskaičiuojama ne pagal namo kubatūrą o visai kitokių principu, be to - kiekvienai patalpai pagal atskirai ir normos yra skirtingos, priklausomai nuo patalpų paskirties. Dar įdomiau, kad toli gražu ne visi žmonės bus patenkinti oro kokybė, jei pasirinks oro kaitą pagal minimalias higienos normas. Tad, pagal pageidavimus, tam tikruose patalpose oro apykaita skaičiuojama kitaip, nei reikalauja normos. Be tuo, po tuo kai suskaičiuota kiek oro reikia kiekvienai patalpai, reikia sugalvoti būdą kaip pasiekti balansą, tarp paduodamo bei ištraukiamo oro.

O dar reikia ne pamiršti, kad apart CO šalinimo ir šviežio, prisotinto deguonies oro tiekimo, vėdinimo sistema atlieka visą eilę kitų svarbių funkcijų - šalina perteklinė drėgmė arba gali drėkinti, priklausomai nuo poreikio. Taip pat - šaldo arba šildo patalpas. Ir organizuoja tokį oro judėjimą patalpose, kad užtikrinti 2 dalykus:
- kad absoliučiai visas lauko sienų plotas būtų pakankamai apipučiamas šiltų orų, nes ten, kur siena liks šalta, rinksis kondensatas ir drėgnoje užuovėjoje pradės augti pelėsiai. O langams iš vis reikia ypatingo vėdinimo režimo, nei jie ~10 kartų greičiau išleidžia šilumą, nei sienos, tad ir šilumos iš kambario oras jiems turi atnešti 10 kartų daugiau.
- kad oro srautas visur judėtų tik iš švarių zonų į nešvarias. Tuomet jei kambariuose ir atsiras kokių teršalų, jie bus nuvaryti į nešvarias zonas ir iš ten sėkmingai pašalinti. Kitaip - bus atvirkščiai. Kvapai ir įvairios bakterijos iš WC, sandėliukų ar paliktų prieškambaryje batų, turės galimybė pasklisti po visą butą.
Ir neretai pasitaiko atvejų, kai šie papildomi tikslai, kurios išvardinau reikalauja kiek kitokio vėdinimo režimo bei kitokios apykaitos, nei buvo apskaičiuota pagal normas. Arba - pagal kokią kitą metodiką. Iš esmės užduotis yra - suderinti oro kiekius bei srautus taip, kad tenkintų visus minėtus reikalavimus vienu metų.
Tad, geriau patikėti šį reikalą profesionaliam projektuotojui. Ne išradinėti dviračio pačiam ir ne klausyti aklai visų tų patarimų, kurios šyriai dalyna pardavėjai.

Kai daugiabučio namo sienos bei yra gerai apšiltintos bei sudėti stiklo paketai į langus, pats didžiausias kelias šilumai prarasti lieka vėdinimas. Šaltam orui iš lauko sušildyti reikia 20-40 Wt kiekvienam kubiniam metrui. Ir dar ~ tiek pat - kad išgarintų tiek vandens, kad pasiektų normalaus drėgnumo lygio. Jei taikote minimalią apykaitą, tarkim 100m3/h, vidutiniškai prarandate šiam reikalui ~2kWh šilumos per valandą. O jei norite šviežesnio oro, ir papildomai vėdinate patalpas - kelis kartus daugiau. Nes oras, po to kai patalpoje sušyla bei sudrėksta, yra tiesiog išmetamas per vėdinimo kaminėlius ir vietoje jo, iš lauko ateina nauja porcija šalto bei sauso oro.
O jei vėdinimas vyksta per rekuperatorių, ištraukiamas iš patalpų oras varomas per šilumokaitį, kur atiduoda virš 80% šilumos ir ~90% drėgmės iš lauko tiekiamam orui. Taigi, iš tų 2kWh grąžinama ~1.6kWh. Per mėn sudarytų ~50eur.
Aišku, galima dar stipriau užsandarinti langus, uždaryti ventiliacines angas WC bei dar 2-3 kartus sumažinti tą minimalią oro kaitą. Bet tai labai nesveika. Nuo apsinuodijimo CO, ilgiau pabuvus kambaryje pradės skaudėti galva. Jei yra naujų daiktų, arba apdailos medžiagų, arba - naudojamos kokios cheminės priemonės, kurie visi pamažu išskiria įvairias nuodingas medžiagas, apsinuodijimas gali būti ir rimtesnis. Ilgalaikis prasto oro poveikis iššaukia įvairias lėtines ligas.
Be tuo, jei per maža oro kaita, kaupsis padidinta drėgmė, kuri (be tuo kad kelio diskomfortą) įsigeria į senas, sumažina jų izoliacines savybes, bei, laikui bėgant pradeda jas ardyti.
Dar galima sutaupyti oro drėkinimo sąskaitą. Jei žiema ne didinti, o mažinti kambaryje drėgmės garavimo šaltinių skaičių (ne naudoti papildomų garintuvų, ne džiovinti drabužių, ne plauti grindų, vengti visų įmanomu puodų, kur gali būti atviras vanduo, ar drėgnas gruntas), tada nereikės tiek energijos drėgmės išgarinimui. Bet per sausas oras labai neigiamai veikia į kvėpavimo sistemą, ženkliai sumažina imuninės sistemos atsparumą per orą platinamoms infekcijoms, išsausina odą ir skatina atitinkamas ligas.
Tad, dabar turite visą informaciją, kad nuspręsti - verta mokėti pinigus už vėdinimo sistemą dabar, ar geriau - vėliau, kai ateis sąskaitos už šildymą (ir dar kiek sutaupyti savo sveikatos sąskaita).

Kas liečia klausimo apie sistemos veiksmingumą - viskas priklauso kam patikėjote jos projektavimą bei įrengimą. Jei viskas suprojektuota teisingai - veiks, kaip aš aprašiau aukščiau. Jei, tiesiog, sumontuos kažką iš akies - efektas gali būti kelis kartus mažesnis, ar net - neigiamas.

Šiaip, statant naują butą, geriausia planuoti taip, kad kambariuose vi gi būtų langai. Ir ne tik dėl vėdinimo. Su natūraliu apšvietimu kur kas jaukiau ir akims sveikiau. Be to, be lango būtina turėti atsarginį apšvietimą, kad dingus elektrai (ypač - kilus gaisrui) būtų galima matyti kaip išeiti iš tokio "kambario".
Kalbant apie vėdinimą. Bet kurio atvejų patartina daryti bendrą rekuperacinė sistemą visam butui, nei eikvoti pinigus tokiem žaisliukam kaip mini rekuperatoriai. Nuimti/prisukti atgal lubas ir nudažyti - ne toks jau didelis darbas.
Bet jei nenorite nieko keisti, mini rekuperatoriai gali jus išgelbėti. Aiškų, visai be statybos darbų (ir dulkių) apsieiti ne išeis. Reikės pragręžti angas lauko sienose, paskui užstasyti, užglaistyti bei nudažyti (geriau - perdažyti visą sieną).
Be to, vieno tokio prietaiso nepakanka net vienam žmogui. Kadangi mini rekuperatorius turi tik vieną ventiliatorių, jis padirba 20-30 sek., po to turi sustoti ir po tuo įsibėgėti iš naujo, bet jau - į kitą pusę. Tad, dėl tų nuolatinių stabdymų, vidutinis oro srautas yra gerokai mažesnis nei maksimalus, kuris nurodytas reklamoje. Be tuo šį rezultatą dar reikia dalinti per pus, nes pusė laiko ventiliatorius dirba ištraukimui ir tik pusė laiko paduoda šviežią orą. Tad, jei parašyta - oro srautas yra 45m3/h, gerai jei tieks bent 15m3/h. O norma vienam žmogui - 36m3/h. (Nors, formaliai šio normos leido nepaisyti gyvenamuose namuose. Kitaip nei vieną daugiabutį neišeitų priduoti, jei pradėtų daryti matavimus. Dabar oficiali higienos normą namams - 18m3/h).
Tad su 15m3/h, jei toks miegamasis skirtas tik vienam žmogui, kaip ir beveik pasiekiama ši nauja "norma", bus tvankoka. Juolab, kad patalpa yra didelė, o oras tiekiamas tik į vieną kampą. Be to srautas nukreiptas nežinia kur, tik ne į tą zona, kur miega žmogus ir kambaryje nėra jokios papildomos jėgos, kad priverstų orą judėti ir maišytis visoje ertmėje. ...Ir net, pakabinti lubinį ventiliatorių, kad nuolat maišytų orą, nereikia pamiršti, kad patalpos tūris yra beveik 4 kartus didesnis, nei toks ventiliatoriukas pripučia per valandą, tad tam, kad oras pilnai pasikeistų prireiks net 8 valandų. Geriau statyti bent porą mini rekuperatorių, kad gauti bent kažkokią apčiuopiamą oro kaitą ir ne taip stipriai gailėtis dėl išmestų pinigų.
O triukšmo lygis, kaip taisyklė nėra didelis. Prie jo lengvai priprantama. Paprastai, žmonės, kai pripranta, gerai miega ir prie daug didesnio triukšmo. Tiesą, tokiame kambaryje, be langų, nebus įprasto foninio triukšmo, tad kiekvienas mažiausias garselis bus labai pastebimas, bet ką čia pasakysi - jus pats nusprendėte įrengti būtent tokį miegamąjį.

Geoterminis šildymas, iš tikro, ne pigus dalykas ir retai naudojamas vieno mažo namuko šildymui/vėsinimui. Tačiau net šiuo atveju, jei viskas padaryta su protu, jis atsiperka. Tiesa, priklausomai nuo sąlygų, atsipirkimo terminas gali trukti kelis dešimtmečius. Bet, be skaičiavimu aš neapsiimčiau tvirtinti kažkokių skaičių konkrečiam objektui. Sakau tik apie tendenciją. Investuojant į geoterminį ten, kur yra didesnis poreikis (namų kompleksas, baseinas ir t.t.) atsipirkimas kur kas greitesnis, nei į vieno, gerai izoliuoto namuko šildymą, kur maksimalus poreikis sudaro, pvz., ~3kWt. Bet, jei turite pinigų ir nėra planų kur jos investuoti, galite įrenginėti geoterminį. Vis vien atsipirks, nors ir negreitai. Namo statybos gi irgi - turi laaabai ilgą atsipirkimo terminą. Kas liečia siurblius oras-vanduo, pagal skaičiavimus - tai pats prasčiausias pasirinkimas. Sistema yra beveik tokia pat brangi, kaip ir geoterminio, bet naudingumo koeficientas yra gerokai prastesnis ir už geoterminį ir už oras-oras. Tad, ekonomija šildymui yra ant tiek maža, palyginus su geoterminių, kad teks palaukti dar ilgiau, kol pasiteisins investicija.

Analogiškai ir su grindiniu šildymu. Tai pats prasčiausias šildymo būdas. O pats geriausias - orinio šildymo sistema, kai be jokių tarpininkų, užlaikymų (ir papildomų nuostolių) patalpos pripildomos šiltu oru. Per tą pačią sistemą galima taip pat atlikti vėdinimą bei kondicionavimą.

Jei norite tikslaus atsakymo, reikia tiksliai užfiksuoti bei aprašyti eksperimento sąlygas. Pamatuoti (vienu metu) kokia yra ištraukiamo iš kambario oro temperatūra tiesiogiai kanale prie rekuperatoriaus, kokios yra lauko oro paėmimo kanale ir paduodamo į kambarius. Taip pat - užfiksuoti aplinkybes, kurios gali turėti įtakos: darbo režimą (paduodamo ir ištraukiamo oro kiekius), drėgnumą (lauke ir kambaryje), filtrų švarumo laipsnį (geriau - pasipriešinimą), pasirinktus nustatymus kas liečia valdymo metodą (žiema/vasara), by-pass bei papildomą šildytuvą, o svarbiausia - ar nėra indikacijos, kad tuo metu suveikė priešužšaliminė apsauga.
Yra ir paprastesnis variantas - pareikalauti iš pardavėju, kad ne mulkintų žmonių ir atsiimtu savo šlamštą, o po tuo įsigyti kokį nors rotacinį rekuperatorių, nes plokšteliniai iš esmės netinka mūsų klimatui. Be to - turi per pus mažesnį šilumos grąžinimo koeficientą (nors, prie tam tikrų sąlygų, pvz - traukiant drėgną orą ir dirbant mažu greičiu, jų temperatūrinis koeficientas gali būti net 10% didesnis nei rotacinio).
Be to, nepamaišytų patikrinti ar nėra grubių instaliacijos klaidų, pvz - ar ortakiai nėra sumontuoti nešildomose patalpose.

Jei gartraukis naudojamas tik kaip dizaino elementas, tai nėra skirtumo kur galėtų išeiti oras, kai jį netyčia įjungsite. (Aišku, geriau nejungti iš vis, nes galite pradėti čiaudėti, kai nupūs susigulėjusias dulkes nuo spintelių). O jei norite kad gartraukis tikrai šalintų karštį, drėgmę bei riebalus, tai recirkuliacinis netinka iš esmės. Be to, gaubtą tuomet reikia kabinti kiek įmanoma žemiau, ne daugiau kaip 60 cm nuo kaitlentės paviršiaus.
Ir dar reikia nepamiršti, kad gartraukis - tik maža, ne itin reikšminga detalė. Virtuvės vėdinimą turi užtikrinti nuolat veikianti vėdinimo sistema, kurios apykaita turėtų sudaryti 72m3/h, kaip minimum.

Panašūs vandens procedūrų kompleksai, kaip ir baseinai reikalauja itin kruopštaus apskaičiavimo, kad vėdinimo bei šildymo sistemos tinkamai atliktų savo funkciją ir ne šiaip ūžtų, o palaikytų reikiamus parametrus. Be to, reikia įvertinti visą eilę papildomų reikalavimų (ir dar, neprošal būtų surasti tokį spendimą, kad sistema nerytų elektros dešimtimis kW). Tad, noriu paklausti - jūs tikrai norite savarankiškai lipdyti kažkokį vėdinimą savo baseine, ar gal, vis gi kreipsitės pas profesionalus, kad pirma parengtų projektą? Jei norite profesionalaus sprendimo, siųskite užklausą su namo brėžiniais tiesiogiai mums, viską aptarsime ir parengsime projektą.

Nei statybos metai, nei namo tipas neturi įtakos vėdinimo sistemai. Jei lubų aukštis yra tik 2,50 m, reikės kaip reikiant pasukti galvą, kaip sutalpinti ortakius taip, kad nemaišytų, bet yra keli sprendimai, kaip tai padaryti su minimaliomis intervencijomis, kad nereikėtų totaliai keisti visą apdailą.
Nešildomos patalpos nėra geriausia vieta rekuperatoriui, tačiau beprasmis reikalas - sugalvoti patarimą, kuris tiktų visiems atvejams. Atsiųskite mums paklausimą su busto brėžiniais, tada galėsime viską aptarti bei parengti norimą vėdinimo sistemos projektą. (Ir po to - įrengti, žinoma).

Ir taip ir ne. Tiesa tai, kad netinkamai pajungus gartraukį į rekuperatorių, labai greitai užsikimš filtrai bei atvėstant orui, riebalai kondensuosis ant šilumokaičio senelių ir nepataisomai sugadins ir vieną ir kitą. Tad, tai, kad apsineš ortakiai bus mažiausia iš problemų.
Iš kitos pusės, beveik visuose rekuperatoriuose yra numatyta galimybė pajungti gartraukį ir visų aukščiau aprašytų pavojų nebeliks.

...O iš trečios pusės, pirma reikia atsakyti į klausimą - kam to reikia. Jei norima tiesiog tylos virtuvėje, kad gartraukis būtų be ventiliatoriaus - tada jungiama prie rekuperatoriaus. O jei norima kad apart rekuperatorinės sistemos virtuvėje būtų rimtas prietaisas, gebantis kelis kartus padidinti oro kaitą, kai jus kažką gaminate, tada montuojamas autonominis gartraukis su atskiru išmetimo kanalu.

Ką reiškia - papildomai sunaudoti? Jei ventiliatoriai vėdinimo sistemoje įpučia/ištraukia iš patalpų orą, palaikant būtina apykaitą, tai jie sunaudoja tik tai, kas būtina. O jei jus nustatysite didesnę oro kaitą, tai ventiliatoriai, aišku, suvartos daugiau energijos, bet tai irgi yra būtina. Kaip kitaip patenkinti jūsų norą turėti šviežesnį orą, nei padidinti apsukas?
Ir aplamai, kam apie tai kalbėti, jei sąnaudos ventiliatoriams rotaciniuose rekuperatoriuose sudaro 0.04-0.07 kWt, o šilumos toks daiktas sutaupo ~2.5kW ??

Analogiškai su šildymu. Kondicionierius "gamina" šilumą su koeficientų ~3:1. T.y. - sunaudojant 1kWh elektros, pagamina ~3kWh šilumos. Ir visą ją panaudoja patalpos oro šildymui. Tuo tarpu kai grindinio šildymo sistemos pirma pašildo vandenį, po tuo - betoną po grindimis, po tuo - grindų paviršių (ir ~20% į žemė) ir tik po tuo - orą patalpose. Suprantamą, kiekviename žingsnyje yra nuostoliai... Tad, manau, aišku kuri sistemą linkusi prarasti pusę pagamintos šilumos.
Suprantama, jei tą grindinio šildymo sistemą varoma malkomis, kurias pririnkote miške ir atvežėte už dyką, tad šildymas nieko nekainos (tik jūsų darbą). O už kondicionieriaus pagamintą šilumą teks mokėti ~10-15ct/val., (priklausomai nuo namo šilumos poreikio). Tad, už šildymą vietoje 0 gausis 10-15ct ir tai daug daugiau nei dvigubai. :)
Bet jei naudosite, pvz., dujinį katilą šildymo kainą laisvai gali siekti ir 30ct/val.

Rekomenduočiau, girdint tokius "ekspertus", visad klausti, kad paaiškintų ką su kuo jie lygino ir kaip gavo tokį rezultatą. P.S. Būtų labai neracionalu įrenginėti atskiras sistemas vėdinimui ir oriniam šildymui.

Šiuo klausimu įstatymai nepasikeitė. Katilinėse, kur vyksta degimo procesai yra padidintas gaisro pavojus ir reikia laikytis ypatingų saugos reikalavimų. Tame tarpe - tokios katilinės negali būti sujungtos ortakiais su kitomis patalpomis. O dujinė katilinė, iš vis - tiksinti bomba. Maža gaisro pavojaus, dar aukšta tikimybė dujų nuotėkio. Jei susikaups didesnis kiekis, gali įvykti sprogimas. Todėl turi būti įrengti tokia ventiliacija, kuri veiktų, net dingus elektrai. ...Ir dar visa eilė kitų reikalavimų. Pvz. - draudimas montuoti šioje patalpoje bet kokią įrangą, turinčią variklius ar kitokius prietaisus, galinčius sukelti kibirkštį (įskaitant rozetes, jungiklis bei lemputes, neturinčias atitinkamos saugos klasės).
Kitas klausimas - kas jums pasiūlė montuoti šiuolaikiniame name dujinį katilą? Tai, kad ši įranga reikalauja natūralaus vėdinimo - mažiausia iš bėdų. Kur kas rimčiau - saugumo klausimas. Antras pagal svarbą - tai, kad šilumą apsieina ~2 kartus brangiau, nei pačio pigiausio šilumos siurblio oras-oras. Na ir pajungimo prie dujų tinklo kainos nereikia pamiršti.

Mini rekuperatoriai ir bet kurie kiti prietaisai, kurie ne apima visų patalpų vėdinimą ne gali būti naudojami namo ar būto ventiliacijai. Tiksliai - gali, bet nėra prasmės. Jie ne kiek nekeičia natūralaus vėdinimo rėžimo. Jei iš WC, vonios bei virtuvės yra įrengtas vienoks ar kitoks ištraukimas, tai tam, kad jis veiktų, reikėtų, kad į namą iš kažkur patektų lygiai tiek pat oro, kiek jo buvo ištraukta minėtose patalpose. Po tuo kai šiek tiek oro bus ištrauktą iš namo per WC, kambariuose susidarys neigiamas slėgis (mažesnis už lauko) ir per langų plyšius pradės į vidų traukti lauko orą, kol slėgiai išsilygins. Tokiu būdu, kambariai gaus šviežio oro ir turės normalų vėdinimo režimą nepriklausomai nuo tuo, ar ten papildomai yra rekuperatorius, ar ne. Aišku, toje patalpoje, kur apart natūralaus vėdinimo bus dar ir rekuperatorius, susidarys dvigubai didesnė oro kaita, bet kam tuo reikia?
Sieninius rekuperatorius teisingai būtų vadinti - vieno kampo rekuperatoriais. Jei kambaryje visai nėra langų, jie gali pagelbėti, bet už tokią kainą tikrai neapsimoka. Geriau įrengti standartinį 250m3/h (ar 400m3/h) našumo rekuperatorių ir už 2.5-4 tūkst. eurų išspręsti vėdinimo klausimą visame name, nei sumokėti kelis šimtus eurų už prietaisą, kuris vidutiniškai užtikrina ~15m3/h viename kampe, o visa kita ventiliuosis natūraliai. Ir atitinkamai turėsite visus natūralaus būdo "malonumus" - labai sausas oras, didžiulis šildymo poreikis, lauko dulkės bei triukšmą (nes, norint kad WC būtų reikiama kaita, langus reikia laikyti pradarytus į mikroventiliacijos rėžimą).
Yra ir didesni sieniniai griozdai, kurie duoda 60-100m3/h, bet jiems galioja visa tai ką pasakiau, tik vieno kambario apykaita padidės ne ant 15, o ant 100m3/h.

Virtuvėje, jei ten ketinama kažką gaminti turėtų būti rimta ištraukimo sistema, bus ištraukiama daug oro ir, suprantama, reikia organizuoti, kad toks pats oro kiekis galėtų patekti į pastatą iš lauko. Tad į salė prašosi oro tiekimo sistema. Ji tuo pačiu patenkins ir esančių salėje žmonių šviežio oro poreikį. Be tuo, padavimas į salė ir ištraukimas iš virtuvės užtikrins, kad oras judėtų iš salės link virtuvės, o ne atvirkščiai ir kvapai iš virtuvės neeis į salę.
Oro tiekimui geriausia naudoti kanalinį kondicionierių, dirbantį šilumos siurblio principu. Tokiu būdu gausite labai pigią šilumą. (O vasara galėsite atvėsinti patalpas, jei reikės).
Tinkamai suprojektavus sistemą, galima ją naudoti ir patalpų šildymui. Be tuo privalumo, kad šilumos siurblys oras-oras gamina pigiausia šilumos energiją, orinio šildymo sistema dar pasižymi tuo, kad neturi inercijos ir gali labai greitai sušildyti patalpos orą. Tai yra itin aktualu, jei salė bus eksploatuojama ne nuolat, o pvz. - tik savaitgaliais.

Manau, reikėtų pradėti nuo kito - pirma tiksliau suformuluoti kokios sistemos jus norite, t.y. - kokių tikslų ji turi pasiekti. Ir po tuo klausinėti kas gali pasiūlyti sistemą, kuri užtikrina būtent tokius parametrus. Ir klausti ne vien tik apie rekuperatorių, tai - tik vienas iš vėdinimo sistemos mazgų, o apie tai kas gali suprojektuoti bei įrengti visą sistemą.
Pvz., su visais, kas kreipiasi su užklausą į mūsų firmą, su klausimu - kiek kainoja vėdinimas - mes iš pradžių aiškinamės kokio vėdinimo žmogus nori. Viso pirma - kokio dydžio oro kaitos. Ar skaičiuoti pagal minimalias higienos normas, ar norėtųsi šviežesnio oro? Ar visoms patalpoms projektuoti vienodą vėdinimo režimą, ar dėl tam tikrų sumetimų norėtųsi kai kuriuose turėti daugiau ar mažiau (arba - turėti galimybę retkarčiais padidinti oro kaitą, kitų patalpų sąskaita).
Antras svarbus klausimas - koks pasirinktas sprendimas dėl šildymo ir kondicionavimo. Tai ant tiek tarpusavyje susiję dalykai, kad geriau spręsti jos kartu. Galima net įrenginėti vieną bendrą sistemą, vietoje 3 atskirų... Arba, vėdinimo sistema gali, bent jau, padėti veikti šildymui ir kondicionavimui o ne trukdyti jiems. O jei yra nedidelis kondicionavimo poreikis, galima atsisakyti kondicionierių ir projektuoti vėdinimo sistemą su pasyvaus vėsinimo funkciją.
Na ir galiausia, yra visa eilė klausimų, kaip įkomponuoti vėdinimo sistemą konkrečiai į jūsų namą. Ir kalba ne tiek apie tai, kur geriau paslėpti ortakius ar įrenginį, kiek apie tai kaip geriausia paskirstyti oro padavimo bei ištraukimo taškus, kas oro judėjimas apimtų visą ertmę. Čia irgi gali būti įvairus variantai - ar taikyti idealiausia įmanoma schemą, komforto atžvilgiu, ar tokią, kuri reikalauja mažiausią ortakių? Ar ieškoti išdėstymo kuris išvengtų ortakių sukryžiavimo, kad visur išsaugoti maksimalų lubų aukštį, ar tiesiog vesti ortakius trumpesniu keliu, kad būtų pigiau.
Analogiški klausimai dėl grotelių/difuzorių pasirinkimo, pageidavimų iki kiek nuslopinti triukšmo lygį ir t.t.

Keistas klausimas. Šilumos siurblys skirtas kažką šildyti (arba - šaldyti). Dažniausiai naudojamas namo šildymui, retkarčiais - paduodamo į patalpas oro šildymui. Minirekuperatorius, tiesą sakant, nėra skirtas atlikti kokią nors naudingą funkciją, nebent - paguosti jūsų sąžinę, neva jūs toks šaunuolis, nepamiršote pasirūpinti vėdinimu. :))
Nežinau kaip galima šios dalykus lyginti. Viskas priklauso nuo tikslo. Jei jums reikia namą šildyti - renkatės šilumos siurblį, jei sąžinę graužia, kad pamiršote pasirūpinti vėdinimu, o normaliai vėdinimo sistemai gaila pinigų - renkatės minirekuperatorių. Jis net galės šiek tiek pagerinti orą tame kampe, kur stovi, jei ten nėra langų.
Paprastai, name yra keli ištraukimo taškai, per kurias pastoviai turėtų būti ištraukiamas oras. Taip vyksta WC ventiliacija, taip pat - virtuvės bei kitų nešvarių patalpų. Suprantama, toks pats oro kiekis, kuris sumoje buvo ištrauktas iš namo, ateis iš lauko per langų nesandarumus bei kitus plyšius. Tad, jei kambaryje yra langas, per kambarį vis vien praeis oro srautas, keliaujantis link WC ir šiam faktui neturi įtakos ar yra kambaryje koks nors papildomas minirekuperatorius ar ne. Kambarys turi pakankamą vėdinimą ir be jo.
Taip pat, dėl vėjo susidaro slėgių skirtumas priešingose namo pusėse. Tad toje pusėje, į kuria muša vėjas padidintas spaudimas išorėje įspaudžia į namo vidų tam tikrą kiekį oro, o priešingoje pusėje, atvirkščiai - ištraukia. Tai irgi užtikrina namo vėdinimą, nepaisant ventiliatoriuko, įmontuoto į sieną.
O jei jūs kažkokiu būdu sugebėsite visai hermetiškai užsandarinti langus, tuomet visi WC liks be vėdinimo, nes ištraukus kažkiek oro, viduje susidarys toks neigiamas slėgis, kad nei natūrali trauka, nei vonios ventiliatoriukas nesugebės jo nugalėti ir nebeištrauks daugiau nei litro oro.
Tad, norint turėti vėdinimą vonioje bei virtuvėje, jūs tuo pačiu turėsite vėdinimą ir kambariuose. Reguliuoti šviežio oro kiekį tarp kambarių galima pradarant/uždarant langų mikroventiliacijos režimą, arba orlaidėmis. Papildomas minirekuperatorius - tik tuščias pinigų išmetimas (juolab, kad jo realus našumas ~10 kartų mažesnis, nei reikia vidutiniam butui).

Aišku, jei turite atliekamų pinigų kelis kartus brangiau mokėti už šildymą, galite apsieiti be rekuperacinės sistemos ir vėdinti A klasės namą per skyles. Bet, taupūs žmonės renkasi šiuolaikinius sprendimus - rekuperaciją arba šilumos siurblį (arba - vieną ir kitą kartu ir tuomet viena sistema atlieka visas 3 funkcijas - šildo, vėdina bei kondicionuoja).

Rekuperatoriaus parinkimo procesas vyksta taip: pirma aptariama kokios apykaitos nori užsakovas - ar užtenka tik užtikrinti minimalius reikalavimus pagal higienos normas, ar pageidautina turėti kur kas švaresnį orą. Toliau, pagal šios principus apskaičiuojama kokia apykaita turėtų būti kiekvienoje patalpoje. (Arba - gali būti parenkama pagal išsiskyrimų kiekį, pvz. baseine - pagal vandens išsiskyrimus, svetainėje - pagal maksimalų žm. skaičių, jei užsakovas nori, kad vėdinimo sistema susitvarkytų ir pobūvio metu. Analogiškai - vaikų kambariuose, jei manoma, kad ten dažnai rinksis svečiai). Susumavus oro poreikius, parenkamas rekuperatoriaus modelis, kuris galėtų tos poreikius patenkinti.

Kas liečia rekuperatoriaus tipą, tai čia nėra daug pasirinkimo. Mūsų klimate tinka tik toks modelis, kuris moka gražinti drėgmė ir gali, be jokiu priešužšaliminės apsaugos gudrybių dirbti prie neigiamų temperatūrų. Kai rekuperatorius nemoka gražinti drėgmės, ta drėgmę oras bando atgauti jau kambariuose, traukiant ją iš visko be išimties - pradedant nuo sienų bei baldų ir baigiant gėlių vazonais ir žmonių oda. Kai pastebi, kad oras per sausas, žmonės bėga į Senukus pirkti virdulius-drėkintuvus ir bando bent iš dalies tą problemą išspręsti. Tačiau, vandens išgarinimo procesas reikalauja labai daug energijos. Tam, kad sudrėkinti orą nuo 2g/m3 (~tiek yra lauko ore prie 0C) iki normalių 10g/m3 reikia maždaug tiek šilumos, kiek reikėjo, kad sušildyti tą orą nuo 0C iki +20C. Kai naudojamas rotorinis rekuperatorius, jis gražindamas drėgmę, naudoja išmetamo oro šilumą ir tuo pačių pašildo lauko orą beveik iki kambario temperatūros. Jei naudoti priešpriešinių srautų, ar kokį kitą plokštelinį rekuperatorių, tai jis tik pašildo lauko orą, o drėgmė oras atgauna jau pats, kai suranda kambaryje ką nors drėgnesnio nei 5%. Suprantama, išgarinant kiekvieną gramą drėgmės, oras atiduoda atitinkamą kiekį šilumos ir truputi atvėsta. Tuomet šildymo sistemai tenka padidinti savo pajėgumą, kad palaikyti norimą temperatūra. Gražus priešpriešinių srautų efektyvumo skaičiai, virsta ne tik į per sausą orą, bet ir gerokai didesnes šildymo išlaidas. Be to, prie neigiamų temperatūrų plokšteliniuose šilumokaičiuose pradeda užšalinėti kondensatas. Kad tuo neatsitiktų, priešužšaliminė apsauga arba pradeda šildyti paimamą lauko oro elektrinių tenu, arba mažina šilumos rekuperaciją, nukreipdama šilumą kondensatui atitirpinti.
Tad, nepriklausomai nuo namo klasės ar konstrukcinių ypatybių, rekomenduotina naudoti tik rotacinius rekuperatorius. Kitas variantas, kuris dar labiau apsimoka - kompleksinė vėdinimo-orinio šildymo - kondicionavimo sistema. Išsamiau galite paskaityti mūsų tinklapyje.

Tai priklauso nuo tuo kas vyksta kitose patalpose, kitaip sakant - nuo bendros vėdinimo sistemos darbo. Dažniausia sistemos neprojektuojamos taip, kad kiekvienoje patalpoje būtų ir padavimas ir ištraukimas. Tai yra neefektyvu. Dažniausia daro kitaip.
O triukšmo lygis čia visai nieko dėtas. Jis nepriklauso nuo taškų skaičiaus kambaryje, o reguliuojamais visai kitais dalykais.
Jei norite, atsiuskite užklausą su brėžiniai tiesiai į mūsų firmą, suprojektuosime jums gerą sistemą.

Nei automobilyje, nei pastate neatsitinka nieko blogo, jei atidarote langus, veikiant kondicionieriui. Šviežio oro poreikis egzistuoja nepriklausomai nuo temperatūros. Jei jums norėsi šviežesnio oro, o vėdinimo sistema nesusitvarko, tai vienintelė išeitis automobilyje - pradaryti langus. (Taip, taip - automobilyje šviežias oras nuolat tiekiamas per tą pačia klimato kontrolės sistemą, nepriklausomai nuo tuo, ar ji įjungta šaldymo, šildymo, ar vėdinimo rėžime. Tik jei įjungtas šildymas, arba šaldymas, tas tiekiamas šviežias oras papildomai pašildomas/pašaldomas).
Aišku, bet kuri vėdinimo sistema, galima sakyti - trukdo šildymui bei kondicionavimui. Šiuolaikiniuose namuose, kai senos gerai izoliuotos, šildymo išlaidos ateinančiam iš lauko orui sušildyti sudaro iki 80% bendro poreikio. Per sienas, stogą bei visą kitą išeina tik 20% nuo bendros sumos. Bet be šviežio oro jus neišgyvensite. (Ir pastatas - neišgyvens. Drėgmės perteklius reikia šalinti nuolat). Tad, vėdinimo sistema žmones parenka pagal savo šviežio oro poreikį. O kondicionavimo sistema parenka tokią, kad ji būtų pajėgi ir su tiesioginiais šilumos pertekliais susidoroti, ir tiekiamą šviežią orą atvėsinti, jei jis per karštas.
Automobilyje, aišku, jos pajėgumo nepakanka, jei jus, lekiant visu griečiu, atidarote langus. Juk, pradarant langus, oro į saloną patenka kokius dešimt kartų daugiau, nei teikia vėdinimo sistema įprastame rėžime. Bet išjungti kondicionieriaus neverta. Tegu jis bent dešimtadalį atvėsins kaip priklauso. Vis geriau bus. Nieko nepadarysi. Jei jums pritrūko šviežio oro, teks susitaikyti su didesnė temperatūra.
Galiu tik duoti patarimą - samdykite specialistą, kad suprojektuotų jums sistemą. Praktika rodo, kad "pasidaryk pats" metodas šioje sferoje duoda itin keistus rezultatus.

Vėdinimo sistemą galima įrengti bet kur. Klausimas tik - kokia iš sistemų jums labiau patinka ir kuo tam prireiks. Jei kalbamą tik apie vieną mažiuką vamzdelį, kuris išeina bele kur, tai neverta šitą vadinti sistema. Sistema - tai vėdinimo įrenginys (rekuperatorius, kanalinis kondicionierius arba, blogiausiu atveju - oro tiekimo ventiliatorius su filtrų bei šildytuvų), kuris per ortakius paduoda orą absoliučiai į visus kambarius ir ištraukia užterštą orą iš WC, virtuvės bei visų kitų vietų, kur reikia užteršto oro šalinimo. Kartais, sistema vadina natūralų vėdinimą, kai oras ateina per plyšius languose (ir visas kitas turimas skyles) bei išeina pro kitus plyšius (priešingoje namo pusėje) ir pro specialiai įrengtus vėdinimo kanalus, keliaujančius ant stogo. O vienas vamzdis - tai jokia sistemą. Tam, kad per jį oras galėtų kažkur išeiti, pirma reikia organizuoti, kad būtų oro pritekėjimas. Kad vietoje išėjusio iš namo oro, iš lauko galėtų atkeliauti tiek pat oro, kiek išėjo. Ir antra - reikia kad tame ortakyje atsirastų pakankamo dydžio jėga, kuri priverstų orą judėti. Ir -judėti greičių, ne mažesnių, nei keli m/s. Kitaip oro kaitą bus ant tiek maža, kad efekto nepajusite. Pvz., prie 2 m/s, 100mm vamzdis praleidžia tik po 14 l/s. Galite ir pats suskaičiuoti kiek litrų oro telpą į jūsų namą ir kiek valandų prireiks, kad pakeisti orą bent vieną kartą.
Jei jau jums nusibodo tokie dalykai kaip tualetas lauke, vanduo šulinyje ir vėdintis, atidarant langus, tai galite užsakyti, kad jums suprojektuotų bei įrengtų šiuolaikišką rekuperacinė vėdinimo sistemą. Ji ne tik tvarkingai keičia orą visuose patalpose, bet ir išsaugo šilumą. Vietoje tuo, kad tiesiog išmesti šiltą orą iš sanmazgų, rekureracinė sistemą panaudoja tą šilumą paimam iš lauko orui sušildyti. Namo šildymo išlaidos sumažėja, mažiausia, perpus. (O ten, kur geri langai ir sienos tvarkingai apšiltintos - išlaidos oro šildymui iš vis sudaro ~4/5 nuo bendros sumos). Mūsų įmonė kaip tik teikia tuo užsiima - projektuojame bei įrenginėjame įvairias vėdinimo sistemas individualiems namams.

Nėra korektiška lyginti tiek skirtingus daiktus. Ventiliatoriukai su rekuperacija vidutiniškai duoda tik ~15m3/h apykaitą ir kainoja apie 400 už vienetą. Pati mažiausia centralizuota vėdinimo sistema apsieis 5 kartus brangiau. Bet ten tiekiamo šviežio oro kiekis matuojamas šimtais kubų. Tad santykinai, kubas oro centalizuotoje sistemoje kainoja, kaip minimum, 3 kartus pigiau. O jei rinksitės dvigubai didesnė, 400 m3/h apykaitos sistemą, tai kaina jos padidės tik 1.5 karto. Tad santykinai šviežio oro kubas bus dar pigesnis.
Yra tarpinis variantas - sieninis, 100m3/h našumo rekuperatorius, kabinamas ant išorinės sienos ir nereikalaujantis ortakių. Bet šis įrenginys taip pat skirtas spręsti vėdinimo problemą tik vienoje patalpoje ir nėra budo integruoti jį viso buto/namo vėdinimo procesą. Priežastis paprasta. Pastato vėdinimas reikalauja, kad iš nešvarių patalpų (WC, virtuvės, prieškambario, sandėliukų ir t.t.) būtų šalinamas užterštas oras. Kiek oro yra pašalinama iš pastato, tiek pat turi patekti iš lauko. Centralizuota vėdinimo sistema numato oro tiekimą. Kitose sistemose, kur tokia galimybė ne numatyta, oras siurbiamas, taip vadinamu, natūraliu būdu - per langų nesandarumus, per įvairias šachtas ir technologines angas ir žinoma - per atviras vėdinimo angas taip pat. Įjungsite tualete ventiliatorių, siurbs per virtuvės gartraukį. Ir - atvirkščiai. Net jei pavyktų viską užsandarinti, nieko gero ne bus. Ištraukimo ventiliatorius išsiurbs kažkiek oro, viduje susidarys neigiamas spaudimas ir toliau ventiliatorius suksis tuščiai, nepajėgus nugalėti spaudimų skirtumą.

Decentralizuoti rekuperatoriai į šią schemą neįsipaišo. Nesvarbu yra jie, ar ne - jei yra ištraukimas iš sanmazgų, vadinasi bus oro pasiurbimas per langus. O jei bus šviežio oro pasiurbimas per langus, tai kam jums dar šalia to paties lango montuoti papildomą decenralizuotą rekuperatorių?? Jolab, nelogiškai skamba klausimas, ar tiktų 15m3/h našumo rekuperatoriai tokiam dideliam namui, kaip pas jus.
Jei norėsite išsamiau apie tai pasikalbėti, atsiuskite užklausą su brėžiniais tiesiogiai į mūsų firmą. Galėsime jums parengti norimą projektą. Tame tarpe galime pasiūlyti kur kas įdomesnį variantą - kompleksinę orinio šildymo - vėdinimo - kondicionavimo sistemą.

Gerbiamasis, jūs pats atsakėte į savo klausimą - "Vidaus oro ir sienos temperatūra skiriasi 10 laipsnių." Be to - "vėdinimo sistemos nėra". Taigi, viskas vyksta griežtai pagal gamtos dėsnius - oras yra drėgnas, nes nėra oro kaitos, o kiekvienas žmogus iškvepia po pusę stiklinės drėgmės kas valandą. Drėgmė kaupiasi. Dalys jos įsigeria į sienas ir dėl to dar prastėja šilumos izoliacija. (Nors, ir be to, spėju, izoliacija nėra gera. Kelių cm putų sluoksnis - tai ne tas pats, kas 25-40 cm putų polisterolo, kai priimta šiais laikais.)
Be to, oro tarpo dėka, anksčiau sienos buvo ventiliuojamos ir jei jos prastai laikė šilumą, tai, bent jau, juose išdžiūdavo prasiskverbusi iš namo drėgmė. Dabar to nėra ir drėgnoje aplinkoje susidarė idealios sąlygos veistis bakterijoms ir grybelių sporoms. Ir joms labai patogu, kad be vėdinimo oras nejuda ir netrukdo augti.
- Kodėl būtent kampai? O kur gi daugiau? Jei kitose vietose oras nors kiek juda, (ir dėl įvairių atsitiktinių priežasčių, ir dėl gravitacijos, kai orui prisilietus prie šaltos sienos, oras atvėsta, pasidaro sunkesnis ir po truputį slenka žemyn), tai kampuose, kai nėra vėdinimo, nėra nei vienos jėgos, kuri priverstų orą judėti. O kai oras nejuda, vietoje atvėsusio prie lauko sienos oro, iš patalpos gilumos neateina nauja šilto oro porcija. Niekas tam kampui neatneša šilumos ir jis šąla labiau, nei kitos vietos. O kai atvėsta tiek, kad jo temperatūra tampa žemesnė, nei rasos taškas, ant sienos pradeda kondensuotis vandens lašeliai (čia dar prie to, kad ir be šito sienos yra prisigėrusios gerokai daugiau drėgmės nei vertėtų). Na ir kodėl tokiose idealiose sąlygose nesiveisti pelėsiams?

Vėdinimo sistemos, kaip ir namai - yra statomi iš daugelio atskirų elementų. Tai nėra kažkoks konkretus daiktas, kuris turi konkrečią kainą. Mes pvz, pradžiai aptariame su užsakovu kokios jis sistemos nori, ką turėti mokėti, kokius parametrus palaikyti ir t.t. (tame tarpe - kaip jį turi įsipaišyti į pasirinktą lubų dizainą). Po to parengiame vėdinimo projektą, suderiname jį su užsakovu ir tik tada paskaičiuojame sąmatą. O iš anksto sunku pasakyti. Su 250 m3/h našumo rekuperacinė sistema galima tilpti į kokius 3 tūkst. Eur. Galima tilpti ir į 2.5 tūkst., jei užsakovas norės pvz. vietoje grotelių su dvigubu srauto krypties reguliatoriais naudoti pigs difuzorius (arba - pasirinks tokią oro paskirstymo schemą, kad pavyks ortakius išdėstyti taip, kad vietoje 100 m, prireiktų tik 50)...
Bet jeigu orientuotis į kiek geresnę apykaitą, su 400 m3/h našumo rekuperatoriumi, tai kainos svyruos nuo jau nuo 3 iki 4 tūkst. Ir priklauso tai ne tik nuo pasirinktų grotelių kainos ar ortakių ilgio, bet ir pvz. nuo to iki kiek jūs norite apriboti triukšmą miegamajame (ir kiek tam reikalui teks panaudoti triukšmo slopinimo priemonių). Pasirinkus 500 m3/h našumo rekuperatorių (ir atitinkamo komforto lygio kitus sprendimus) jau reikia ruoštis, kad kaina gali pasiekti 5 tūkst. Eur ir t.t.
Žinoma, daug lemia ir gamintojo pasirinkimas. Jei paimti kokį išreklamuotą Paul rekuperatorių, tai sistema lengvai pasieks 6000 Eur jau prie 300 m3/h našumo.
O gi dar būtų logiška papildyti vėdinimo sistemą kanaliniu kondicionieriumi ir gauti kompleksinę šildymo-vėdinimo-kondicionavimo sistemą ir atsisakyti tokių nekomfortiškų, neekonomiškų šildymo/šaldymo būdų kaip grindinis šildymas, ar sieniniai kondicionieriai. Suprantama, tokios sistemos kainoja daugiau. Kainos prasideda kažkur nuo 5.5-6 tūkst. Eur.

Atkreipkite dėmesį, aš dar neliečiau klausimo koks pas jus yra kambarių skaičius, ar namo plotas. Šie dalykai, aišku, turi šiokios tokios įtakos, bet tai yra trečios eilės klausimai. Daugelis užsakovų stipriai klysta, manydami, kad pasakius namo plotą galima atspėti kiek kainuos rekuperacinė vėdinimo sistema. Atsiųskite užklausą su namo brėžiniais tiesiogiai į mūsų firmą ir galėsime aptarti kokia vėdinimo sistema jums labiau tinka ir kiek ~ tai gali kainuoti.

Manau, rekuperatorius (tiksliau - vėdinimo sistema) turėtų tikti ne namui, o žmogui, kuris ten gyvens. Nes namui tiks ir pačios minimaliausios apykaitos sistema, kuri tik užtikrins, kad kampai ne pelytų. Žmonės gi kelia kur kas griežtesnius reikalavimus. Vieni pasitenkina minimaliomis higienos normomis. Kiti nori kur kas geresnės apykaitos ir šviežesnio oro. Vieniems ne rūpi oro drėgnumas, kiti reikalauja, kad oras ne būtų per sausas. Vieniems reikia kuo pigiau, kiti prašo išrinkti pačia ekonomiškiausią sistemą, logiškai nusprendė, kad geriau vieną kartą sumokėti brangiau, nei po tuo brangiai mokėti visą likusį gyvenimą. O jei pradėsime aptarinėti konkrečius dalykus - nuo tuo kokia pasirinkti oro paskirstymo schemą ir kaip išdėstyti ortakius, iki tuo kokias groteles panaudoti ir kiek sudėti triukšmo slopinimo priemonių miegamajame - tai čia galima visą romaną parašyti apie tai, kiek yra variantų. Tad, mes, pvz. iš pradžių bandome išsiaiškinti iki smulkmenų kokios vėdinimo sistemos žmogus nori, po tuo ją suprojektuojam, o tik po tuo skaičiuojam kaina. O iš anksto galima pasakyti tik labai apytiksliai, (be tuo tai kaina ne tuo daikto, kurio nori žmogus, o tuo kuri patogiau parduoti).