UAB "Oro centras" ekspertų komentarai

Yra du skirtingi procesai:a) siena džiūsta - iš jos išgaruoja statybos metu patekusi drėgmė (taip pat drėgmė kuri įsigėrė į sieną dėl kažkokių kitų priežasčių). Tai procesas labai lėtas jis užtrunka ne vieną mėnesį ir vyksta: iš lauko pusės tik kai oras yra tinkamas, o iš vidaus - kai sienos paviršiaus temperatūra yra pakankamai aukšta, o oras patalpoje - pakankamai sausas. Tikriausia supratote, kad net esant palankioms sąlygom tokiu būdu pašalinamas iš sienų drėgmės kiekis yra labai labai mažas. Dėl to reikia ypatingą dėmesį skirti tam kad drėgmė neįsigertu į sienas. Drėgnos sienos žymiai prasčiau sulaiko šilumą, jas sudarančias medžiagos pradeda irti, paviršiuje pradeda veistis pelėsis.b) kitas procesas - drėgmės pertekliaus pašalinimas iš patalpos. Žinoma kad žmogus išskiria nuo 100 iki 240 g drėgmės per valandą. T.y. per naktį 4 asmenų šeima išskirs 3,2 litro drėgmės į, tarkim, 130 m3 oro, kuris užpildo miegamuosius. Jei padaryti prielaidą, kad nėra vėdinimo ir oras patalpose nesikeičia, į vieną m3 oro turėtu "tilpti" po 25g papildomos drėgmės. Deja, į kambario temperatūros orą gali "tilpti" tik 7g papildomos drėgmės, po to oro drėgnumas pasiektų 100%, o drėgmės perteklius (2,3l) kondensato pavidalu iškristu ant langų, susigertu į sienas, kas kaip minėjau, yra labai pavojinga.Jei mes vėdintume patalpas, šalinant drėgną orą ir tiekiant iš lauko sausesnį, tai pvz. žiemą šiai kompanijai mums užtektų padavinėti po 50 m3/val. oro. O vidutinė vasaros diena tam kad palaikyti normalų drėgnumą - jau reikės 200m3/val.Taigi, kalbant apie drėgmės perteklių, patalpose, kur yra žmonių turi būti organizuotas vėdinimas, kuris užtikrintu pastovią oro apykaitą ne mažiau kaip 36 m3/val. vienam žmogui. Jei vėdinimas nebus pastovus, arba bus nepakankama oro kaita - drėgmė susigers į sienas ir gali prireikti kelių mėnesiu kad jas išdžiovinti.

Kaminą reikia apšiltinti.

Natūralios traukos vėdinimas pasižymi būtent tuo, kad yra nekontroliuojamas. Be to, spėju, kad jūs pažeidinėjate pagrindinę natūralaus vėdinimo taisyklę: tam kad oras galėtų pritekėti į pastatą - kiekviename kambaryje turi būti atidaryta orlaidė (arba bent vienas langas kambaryje neuždarytas iki galo, o paliktas mikroventiliacijos režime). O jei jūsų apskritai netenkina, kad vienokiu ar kitokiu būdu į patalpą patenka šaltas oras, vienintelė išeitis – įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą, kuri paduoda bei ištraukia orą ventiliatorių pagalba bei pašildo paduodamą orą, panaudojant išmetamo oro šilumą.

Vėdinant namą rotorinis rekuperatorius, nenaudodamas jokios papildomos energijos (tik išmetamo oro šilumą), pašildo tiekiamą orą vidutiniškai iki 17.5"C. Toks, beveik kambario temperatūros oro srautas dažniausiai paduodamas į radiatorius arba į palubę. Ir vienu ir kitu atveju jis susimaišo su karštu oru ir tokiu būdu sušyla. Nėra jokios prasmės įrenginėti papildomą oro pašildymą prieš paduodant orą į patalpas. Tačiau būtina sąlyga, kad pagrindinė patalpų šildymo sistema būtų įjungta ir gerai atliktų savo funkciją, palaikant patalpose nustatytą temperatūrą. Geoterminė šildymo sistema, tai ne tik po žemę užkastas kontūras, pagrindinė dalis - kompresorius. Jis atlieka šilumos siurblio funkciją, "išspausdamas" šilumą iš +4"C, požeminiame kontūre cirkuliuojančio skysčio ir panaudojant tą šilumą pašildo iki ~40"C vandenį, kuris naudojamas namo grindiniam šildymui bei karšto vandens paruošimui. Sistema yra pakankamai sudėtinga, siūlyčiau jos įrengimą patikėti kvalifikuotiems specialistams. Kas liečia geoterminio šildymo sistemos panaudojimą vėdinimo reikmėms: yra variantas, kai vasarą požeminis kontūras gali būti naudojamas ne tik vandens pašildymui, bet ir lygiagrečiai - oro vėsinimui.

Rekuperatoriaus paduodamo oro temperatūra priklauso ne tik nuo patalpos bei lauko temperatūros, bet ir nuo oro drėgnumo, rekuperatoriaus tipo bei modelio, taip pat nuo oro greičio rekuperatoriuje. Ypač tai priklauso nuo patalpos oro drėgnumo: kuo žemesnė oro temperatūra lauke, tuo mažiau jame drėgmės. Jei minusinės temperatūros orą pašildytume iki kambario temperatūros (pvz. plokštelinio rekuperatoriaus pagalba), tai jo drėgnumas sieks vos 10%. Tam, kad būtų pakeltas oro drėgnumas, bent iki 45%, teks įjungti virduliuką ir išgarinti ~6,5 g vandens į kiekvieną kubinį metrą oro. 20 m2 kambario drėkinimui naudosite ~0.3 kW per valandą. Žinoma, jei rekuperatorius ištraukia iš kambario tokio drėgnumo orą, tai paduodamo oro jis pašildo ~40% daugiau (lyginant su 10% drėgnumo oru). Jei šnekėtume apie idealias sąlygas, kai naudojamas rotorinis rekuperatorius, palaikantis patalpoje 45% drėgmę, tai prie +20/-20ºC paduodamo oro temperatūra bus apie +12ºC. Temperatūrinis naudingumo koeficientas būtu 79%. Tačiau, jei paleistume tokį įrenginį perpus mažesniu greičiu, rekuperacijos koeficientas išaugtų iki 86%. Vėdinimo įrenginys šilumos rekuperacijai elektros energijos nenaudoja, tačiau turi du ventiliatorius oro padavimui bei ištraukimui. Ventiliatorių elektros sąnaudos priklauso nuo našumo bei variklio tipo. Pavyzdžiui, 400 m3/h našumo Amalvos gamybos rekuperatoriaus EC tipo variklis naudoja 79 Wt, įprastas AC tipo - 135 Wt (palyginimui: šio rekuperatoriaus šilumos grąža prie -23/+20ºC yra 4,6kW).

Taip vadinamo „pasyvaus" namo vėdinimui naudojamos tokios pačios rekuperacinės sistemos, kaip paprastiems namams, ir reikalavimai rekukperacinėms sistemoms - rekuperacijos efektyvumo koeficientas, oro drėgnumo išsaugojimas - tokie pat aukšti. Tačiau, projektuojant bei eksploatuojant „pasyvų" namą svarbu yra kad visos inžinerinės sistemos būtu apjungtos į vieną visumą ir bendrai naudotų energetinius išteklius. Pvz. jei yra įrengtas požeminis kontūras geoterminiam šilumos siurbliui, tai vasarą šį kontūrą galima naudoti ne tik vandens pašildymui, bet ir lygiagrečiai - oro vėsinimui.Ganėtinai svarbu yra pasirinkti optimalų namo šildymo būdą: įprastą radiatorinį ar grindinio šildymo sistemą, orinio šildymo sistemą, ar šildymo sistemų kombinaciją iš visų išvardintų, panaudojant vandenines, orines ar elektrines saulės baterijas.Vienu žodžiu inžinerinių sistemų klausimą reikia spręsti kompleksiškai.

Vanduo kondensuojasi, kai oras atvėsta žemiau rasos taško temperatūros. Rasos taško temperatūra nėra pastovi, ji priklauso nuo oro drėgnumo, tačiau apytiksliai galima skaičiuoti, kad kondensatas atsiranda, kai oras atvėsta daugiau kaip 8 C, arba - kai prisiliečia prie ortakio paviršiaus, kurio temperatūra yra 8 C mažesnė už patalpos. Jei išmetimo kaminėlis nėra tinkamai izoliuotas ten iš ryto turėtų susidarinėti kondensatas, tol kol lauko temperatūra nepriartės prie patalpos temperatūros. Jei patalpos temperatūra yra ~10 C ir yra padidėjęs drėgnumas (pvz. dėl to kad džiūsta tinkas), tai kondensatas gali atsirasti kai temperatūrų skirtumas sudarys vos 3 C. Manau specialistas, kuris montavo vėdinimą, turėjo Jums visą tai išaiškinti.

Pagrindinis dokumentas pagal kurį nustatomi priešgaisrinės saugos reikalavimai vėdinimo sistemoms yra STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas.“ Kokias priemonės naudoti priklauso nuo to, kokias patalpas kerta ortakiai. Kai reikia užtikrinti tam tikrą atsparumą ugniai, skaičiuojamas ne izoliacijos sluoksnių kiekis, o suminis visų atitvarų atsparumas ugniai (įskaitant ne tik ortakio izoliaciją, bet ir g/k, kurio apsiūta šachta).

Darau prielaidą, kad vis dėl to kambariai nėra tinkamai vėdinami. Turite užtikrinti du dalykus: pirma - pastovią oro apykaitą, ne mažesnė kaip 1 kartas/val. Pvz. 30 m2 kambariui reikia ~ 80 m3/h (jei langas nėra sandariai uždarytas, tai per visą perimetrą susidaro ~ 2 mm plyšys. Jo plotas ~ 0.004m2. Vadinasi per jį į kambarį gali patekti 30-50 m3/h oro, t.y. kambaryje turi būti mažiausia du pradaryti langai). Be to šį sistema neveikia, jei bute nėra pakankamo kiekio gerai veikiančių natūralios traukos kanalų. Tiesa, jei pradaryti langai išeina į priešingas pastato puses ir vejas pučia į kuria nors iš jų, tai susidaro skersvėjis ir kambariai vėdinasi ir be natūralios traukos kanalų. Antra sąlyga: šiltas oras (pvz. nuo radiatorių) patalpose turi pastoviai judėti taip kad "apiplautų" visus šaltus sienų bei lubų paviršius ir sušildyti jas. Kitaip tose vietose kurios atvėsta žemiau ~14"C susidaro kondensatas, po to pradeda veistis pelėsiai. Be to yra daugybė kitų faktorių kurie gali turėti įtakos. Tam kad nustatyti kodėl atsirado pelėsiai jūsų atveju reikia daugiau informacijos. Vienintelį dalyką kuri galima teigti - teisingai padaryta mechaninė vėdinimo sistema gali iš esmės pagerinti situacija net to atveju jei drėgmė prateka per stogą.

Namui geriausia naudoti rotorinį rekuperatorių, kadangi jis žiemą išsaugo drėgmę ir tokių būdu išsprendžia per sauso oro problemą. Antra, jis turi aukštą vidutinį šilumos efektyvumo koeficientą, (svarbi yra ne maksimali, o būtent vidutinė reikšmė realiose sąlygose). Be to, jei plokšteliniame modelyje dėl užšalimo pavojaus rekuperacija stabdoma, kai lauko temperatūra krenta žemiau 0ºC - rotorinis rekuperatorius „gamina" šilumą be sustojimo. Tačiau klausimas dėl rekuperatoriaus pasirinkimo yra toli gražu ne vienintelis. Manau, apsimoka sumokėti keletą šimtų litų patyrusiam projektuotojui už projekto parengimą, nes kaip rodo praktika, po to laimėsite du kartus - bus minimalios sistemos įrengimo išlaidos ir turėsite tikrai efektyviai veikiančią, kokybišką vėdinimo sistemą.

Yra gerokai paprastesnis būdas vėdinti kambarius - tiesiog pradarykite langus. Šiuolaikiniai langai turi daug skirtingų atidarymo būdų. Aišku, tuomet prie langų susidarantis skersvėjis gali kelti nepatogumų, kartu iš lauko skverbsis dulkės, triukšmas, vabzdžiai. Tačiau jus galite viso to išvengti ir be vėdinimo sistemos įrengimo! Tiesiog įgykite tokį įprotį: kas 2 valandas 10-čiai minučių pilnai atidarykite langus ir išeikite iš kambario. (Vasara tai reikės daryti dažniau, be to patartina įrengti tinklelį nuo vabzdžių.) P. S. Šios rekomendacijos tinka kai butas yra normaliame stovyje. Jus priėjote prie kraštutinės ribos kai sienos "prisigėrė" drėgmės ir net pradėjo pelyti. Nematant sunku įvertinti padėtį, gal nėra visai blogai ir po kokio mėnesio intensyvaus džiovinimo atsistatys normali padėtis.

Minėto STR 43 p. yra gerokai išsamiau paaiškinta, kur reikia įrengti ugnies vožtuvus. Kas liečia gaisrinės saugos reikalavimus - tai yra didelė, ganėtinai sudėtinga tema, apimanti daugelį įvairių faktorių. Jei pabandyčiau bent išvardinti jas - čia nebeužtektu vietos. Prieš komentuojant kažką, reikia išsamiai įvertinti konkretų projektą. Bet kurio atveju, įvertinti ar teisingai suprojektuota vėdinimo sistema geriausia patikėti specialistams. Kiek teko susidurti, „gaisrininkai“ gerai išmano visas gaisrinės saugos niuansus.

Sistema kurioje nenaudojami ventiliatoriai išrasta prieš daugelį metų ir vadinasi natūrali vėdinimo sistema. Tik didelis klausimas ar apsimoka naujai statomame name naudoti senovinę sistema? Natūrali vėdinimo sistema veikia, kai yra ne tik teisingai įrengti oro ištraukimo kanalai, bet ir užtikrinta galimybė lauko orui prasiskverbti į namą. Skaičiavimai rodo, kad 150 m2 namui reikia palikti ~520 m2 plyšių languose. Jei įrengti plastikiniai langai, tai 10 iš jų teks pastovai laikyti nehermetiškai uždarius (taip kad per visą perimetrą liktų ~2mm plyšys). Per plyšius skverbsis ne tik šaltas lauko oras, bet ir dulkės, žiedadulkės, smulkus mašalai, lauko garsai. Tam kad sušildyti prasiskverbusi lauko orą per šildymo sezoną papildomai sunaudosite ~10 000 kW/val. energijos. Aišku, rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas kainoja daugiau už natūralią vėdinimo sistemą, bet skirtumas nėra didelis. Suskaičiuokite viską: natūralių kanalų bei kaminėlių įrengimo kaštus; orlaidės orui pritekėti; kartais prisideda ištraukimo ventiliatoriai sanmazguose, arba vėjo turbinos ant stogo (kai natūrali trauka yra per maža). Kitas dalykas - vėdinimo įrenginys naudoja elektros energiją. Tai faktas. Bet įvertinkime kiek: pvz. rekuperatoriuje REGO250P, kuris gali aptarnauti iki 100m2 gyvenamųjų patalpų, naudojami du ventiliatoriai po 57 W. O sutaupo jis vidutiniškai 1500 W per valandą. Jūsų teisė rinktis!

Bet kuris gyvenamasis namas turi būti vėdinamas. Laikoma kad minimalūs higienos reikalavimai užtikrinami, kai oro kaita siekia vieną kartą per valandą. T.y. jeigu namo plotas yra 144m2 ir patalpų aukštis yra 2,5m, tai oro kaita turėtų sudaryti: 144x2.5=360m3/h, arba 100 litrų per sek. Jei naudojamas natūralus vėdinimas, šviežias lauko oras skverbiasi per langų plyšius ir kitus nesandarumus. Jei priimti kad srovės greitis plyšyje bus 2m/s ir plyšių plotis yra 2mm, tai bendras plyšių ilgis turėtų sudaryti 20m, t.y namuose turite 10 langų laikyti hermetiškai neuždarius (trečioje padėtyje), per kurios iš lauko skverbsis ne tik šaltas oras bet ir dulkės, pašaliniai garsai ir t.t. Kitas variantas - įrengti priverstinį vėdinimą su šilumos rekuperatoriumi. Tokiu būdu jus ne tik išvengsite šaltų skersvėjų bei galėsite izoliuoti namus nuo lauko dulkių ir pašalinių garsų, bet ir taupysite energiją. Rekuperatorius ~75% išmetamo oro šilumos panaudoja tiekiamo lauko oro šildymui. Skaičiuojant pagal mūsų pavyzdį, per 6 mėn. šildymo sezono poreikis šildymui sumažėtu ~10000kW/val.

Higienos normos numato kad iš sanmazgų ir virtuvės turi būti ištraukiamas tam tikras kiekis oro, tam kad užtikrinti pakankamą apykaitą drėgmės, kvapų bei mikrobų šalinimą. Ar tam tikslui naudojami natūralios ventiliacijos kanalai, ar kitokie vėdinimo metodai - tai pasirinkimo reikalas. Svarbiausia užtikrinti du dalykus: pakankamą oro kaitą ir kad oras iš "nešvarių" zonų nepatektu į "švarias" patalpas. Kai name įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema, jį paduoda orą į svetainę ir miegamuosius, o ištraukia - iš sanmazgų, virtuvės, sandėlių ir t.t. Labai svarbu pastate (bute) išlaikyti bendrą paduodamo bei ištraukiamo oro balansą. Jei pvz. sanmazguose įrengti papildomas ištraukimo sistemas, tai iš namo bus šalinama daugiau oro negu paduodama. Reiškia trūkstamas oras skverbsis į namą per visus įmanomus nesandarus. Jei namas gerai užsandarintas gali atsitikti taip, kad įjungus virtuvinį ištraukimo gaubtą oras į namą pradės tekėti per sanmazgų ventiliacijos kanalus - t.y. visiškai atvirkščiai nei numatyta. Tokiu būdu, optimaliausia vėdinimo schema: kai visų be išimties patalpų vėdinimą atlieka rekuperatorius, panaudojant viso išmetamo oro šilumą paduodamam orui pašildyti. Tik katilinėje saugumo sumetimais įrengiamas atskiras natūralios ventiliacijos kanalas. (Suprantama, garažas, lauko sandėlis ir kitos panašios patalpos neprijungiamos prie bendros namo vėdinimo sistemos). Dėl virtuvės gartraukio: Kadangi per šį prietaisą šalinamas labai užterštas oras, tai neapsimoka prijungti jį prie rekuperatoriaus. Riebalų garai labai greitai užterštu visus rekuperatoriaus paviršius. Oras nuo gartraukio turi būti išmetamas per atskirą vėdinimo kanalą. Gartraukis turi turėti ventiliatorių bei atbulinė sklendę, kuri uždaro vėdinimo kanalą kai ventiliatorius yra išjungtas. Atsižvelgiant į tai kad gartraukis naudojamas labai trumpą laiką ir šalinamo oro temperatūra vos keliais laipsniais aukštesnė, galima teikti kad šilumos nuostoliai yra nereikšmingi. Pasyvaus namo filosofija, apart energijos taupymo numato gamtinių energijos šaltinių naudojimą: saulės, vėjo, geoterminės šilumos. Kalbant apie vėdinimą, pravartu būtu įrengti požeminį oro paėmimo kanalą. Vasara oras, pratekant per giliai žiemėje užkastą vamzdį pakankamai atvėsta. Tokiu būdu atkrenta būtinybė naudoti kondicionierius. Žiema atvirkščiai - oras keliais laipsniais sušils. Taip pat galima įrengti geoterminį "šilumos siurblį", kuris būtu naudojamas karšto vandens ruošimui bei paduodamo oro šildymui, (arba namo šildymui). Tik reikia nepamiršti: norint įgyvendinti tokius planus reikia iš anksto paruošti visos namo inžinerijos detalų projektą, nes kai kurie darbų etapai turi būti atlikti jau pamatų įrengimo stadijoje.